LXXIV Vilniaus aukcione dėmesį kaustė spalvingiausi autoriai ir kūriniai

Vilnius
Vilniaus aukciono namų nuotr.
Etaplius.LT Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Vilniaus aukciono namų inf.

Vakar, rugsėjo 30 d., sostinės galerijoje „Kunstkamera“ įvykusio rudeniškai spalvingo LXXIV Vilniaus aukciono rinkinys nepaliko abejingų: dalyviams patiko pasiūlytos fokusų rubrikos, triumfavo tapyba, aktyvias varžytuves salėje palydėjo kiti alternatyvūs dalyvavimo būdai – nedalyvaujančiųjų anketos, statymas telefonu ir interneto platformoje.

Daugiausia dėmesio sulaukė pirmųjų rubrikų fokuse pasiūlyti du įstabūs spalvos meistrai – Antanas Gudaitis (1904–1989) ir Sergejus Gračiovas (1922–1993). Taip dalyviai tarsi pažymėjo šiais metais minimas pastarojo autoriaus šimtąsias gimimo metines. Tačiau didžiausią intrigą pakurstė pasirodęs išeivijos dailininko Viktoro Vizgirdos (1904–1993) kūrinys „Namas tarp medžių“ (1964) – atkakliai varžydamiesi aukciono dalyviai jo kainą pakėlė vos ne dvigubai.

„Šio aukciono kolekcija buvo nedidelė ir skirta ypatingą estetinį jausmą turinčiai publikai. Ji ir pasirinko: tradiciškai trečdalis aukciono rinkinyje esančių kūrinių rado naujus namus, tapo kolekcijų dalimi arba puikia investicija. Galima tik pasidžiaugti, kad Lietuvoje meno rinka gyva, beje, į ją jau pradeda nusitaikyti ir dalyviai iš užsienio“, – sako Vilniaus aukciono vadovė dr. Simona Skaisgirė.

Tarp brangiausiai parduotų LXXIV Vilniaus aukciono lotų, kurie jau laikomi investiciniais kūriniais, išsiskyrė ankstyvuoju periodu sukurtas tapytojo A. Gudaičio „Moteris su kaktusu“ (1933) bei panašaus laikmečio Adomo Galdiko (1893–1969) kūrinys su itin pamėgtu figūrinės kompozicijos motyvu „Grybautoja“ (XX a. 3–4 deš.). Į investiciniais laikomų kūrinių gretas išsiveržė ir V. Vizgirdos kūrinys „Namas tarp medžių“, tapęs trečiuoju brangiausiai parduotu kūriniu šiame aukcione.

Pasak dr. S. Skaisgirės, džiugu, kad šį kartą išskirtinio dėmesio sulaukė fokusų rubrikose pasiūlyti autoriai. „Žinoma, A. Gudaitis yra gana retai meno rinkoje pasirodantis autorius, tad nėra abejonių, kad daugelį dalyvių paviliojo galimybė ne tik įsigyti jo kūrinių, bet ir galėti pasirinkti iš gana plačios rubrikos pasiūlos. Tuo metu į aukcioną atkeliavęs S. Gračiovas – visiems labiau pažįstamas kaip marinų meistas – sudomino netikėta, išskirtine tematika iš savo kelionių ciklo. Smagu, kad taip pažymėta ir jo ypatinga sukaktis“, – sako ji.

Populiariausia aukcione išliko tapyba, kitose rubrikose naujus šeimininkus rado išskirtiniai lotai: Prano Gailiaus (1928–2015) skulptūra „Bučinys“ (XX a. 9 deš.), Antano Rimanto Šakalio (1938–2019) sukurtas estampų rinkinys, skirtas Vilniaus universiteto jubiliejui ir kt.
Be jau minėtų lotų LXXIV Vilniaus aukciono dalyviai taip pat rinkosi Stasio Jusionio (1927–2022), Juozapo Miliūno, Rimo Zigmo Bičiūno, Leopoldo Surgailio (1928–2016), Vladislovo Žiliaus (1939–2012), Makso Bando (1900–1974) kūrinius.

Kitas Vilniaus aukcionas planuojamas Samuelio Bako muziejuje 2022 m. gruodžio 9 d., jo meno vertybių rinkinys bus baigtas formuoti iki spalio 31 dienos.


FAKTAI IR SKAIČIAI

36 000 – tiek eurų pradine kaina buvo įkainotas vienas brangiausiai aukcione parduotų kūrinių: dailininko Antano Gudaičio (1904–1989) kūrinys „Moteris su kaktusu“ (1933);

180 – tiek eurų pradine kaina buvo įkainotas pigiausias LXXIV Vilniaus aukciono lotas – grafikos Antano Rimanto Šakalio (1938–2019) sukurtas estampų rinkinys „Four Cneturies of Vilnius University“ (1979), tačiau galutinė jo kaina kilo 17 procentų;

3816 – tiek eurų vidutiniškai išleido vienas LXXIV Vilniaus aukciono vertybes įsigijęs dalyvis;

73 – tiek procentų kilo labiausiai geidžiamo aukciono loto, kuriuo tapo dailininko Viktoro Vizgirdos (1904–1993) kūrinys „Namas tarp medžių“ (1964), kaina;

5 – tiek iš šio aukciono kolekcijos įsigyta daugiausia vieno autoriaus – A. Gudaičio – kūrinių.