LVI Vilniaus aukcione – trys Lietuvos kultūros paveldo ir istorijos sensacijos

Vilnius

XVII a. pab. – XVIII a. pr. Giusseppe Rossi tapybos darbas su inkorporuotu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Kristupo Zigmanto Paco portretus. Vilniaus aukciono nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

76578

Šiandien, 2019 m. kovo 20 d., Tolerancijos centre atidaryta netrukus vyksiančio LVI Vilniaus aukciono ekspozicija, kurioje be gausybės vertybių vilniečiai bei miesto svečiai gali pamatyti ir kelis kūrinius, turinčius didelę reikšmę Lietuvos kultūros paveldui ir storijai.

xviii-a-vid-leidejo-johann-jakob-kanter-lenkijos-karalystes-ir-lietuvos-didziosios-kunigaikstystes-zemelapiu-atlasas-2.jpg

„Tradiciškai šio Vilniaus aukciono kolekcija suskirstyta į aštuonias temas, o iš viso ją sudaro 175 lotai – tapybos ir grafikos kūriniai, skulptūros, kartografija ir kitos kolekcinės lituanistinės vertybės. Visi darbai ypatingi, tačiau neabejoju, kad itin didelio dėmesio sulauks keli lotai, kuriuos drąsiai galime vadinti Lietuvos kultūros paveldo ir istorijai reikšmingomis sensacijomis“, – sako Vilniaus aukciono vadovė Simona Skaisgirytė-Makselienė, kviesdama visus aplankyti šią savaitę veiksiančią ekspoziciją, kurioje galima susipažinti ar tiesiog iš arčiau apžiūrėti visą aukciono kolekciją.

Viena didžiausių šios kolekcijos sensacijų – pilnas ir nepriekaištingos būklės XVIII a. vid. leidėjo Johann Jakob Kanter (1738–1786) Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapių atlasas. 1770 m. Berlyne sudarytą ir išraižytą, o Karaliaučiuje išspausdintą sieninį 1:670000 mastelio žemėlapį sudaro 16 įrištų lakštų. Juose vaizduojama Lenkijos karalystė, Prūsijos karalystės ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, kurios žemėlapiai užima didžiąją dalį leidinio – iš viso net 11 lakštų. Šis atlasas – ne tik vertingas istorinis šaltinis, bet ir nuostabus meno kūrinys: jame įspausti vario raižiniai kontūruoti ranka ir atlikti akvarelės technika, o antraštinio lakšto kartuše vaizduojamas figūrinis ofortas.

S. Skaisgirytės-Makselienės teigimu, Lietuvoje žinomas vienintelis, tačiau ne pilnas toks Johann Jakob Kanter Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapių atlaso egzempliorius, yra saugomas Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“. „O šis, esantis Vilniaus aukciono rinkinyje, išsiskiria dar ir tuo, kad yra itin geros būklės“, – teigia ji.

Ne mažiau nei šis žemėlapių atlasas intriguoja ir XVII a. pab. – XVIII a. sandūroje kurta italų dailininkui Giusseppe Rossi atributuojama tapyba, sukurta Pažaislio Banko fundatorių Pacų užsakymu. Vilniaus aukciono rinkinyje esantys du šio dailininko darbai vaizduoja laiko ir derliaus alegorijas su jose inkorporuotomis, kaip manoma, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Kristupo Zigmanto Paco (1621–1684) ir jo žmonos Klaros Izabelės Laskaris Pacienės (?–1685) portretais.

„Privačioje kolekcijoje esantys du XVII a. pab. – XVIII a. pr. sukurti paveikslai įdomūs tiek ikonografiniu, tiek istoriniu požiūriu. Tai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės meno paveldo kontekste itin negausiai išlikusių alegorinių kompozicijų pavyzdžiai, – teigia Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. (hp) Rūta Janonienė. – Nors tiksli kūrinių kilmės istorija nėra žinoma, sakytinė istorija sieja juos su Pažaislio menine aplinka ir su šio išskirtinio ansamblio fundatoriaus, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Kristupo Zigmanto Paco asmeniu“.

Jos teigimu, palyginus paveiksle vaizduojamo šarvuoto riterio veido bruožus su kitais žinomais Kristupo Zigmanto Paco paveikslais, akivaizdu, kad paveiksle vaizduojamas šis didikas. Kitoje drobėje vaizduojamas moters portretinis panašumas su jo žmona yra ne toks akivaizdus, tačiau neatmestina galimybė, kad vaizduojama būtent ji. Šios alegorinės kompozicijos atitinka XVII a. pab. – XVIII a. pr. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės baroko kultūros pobūdį ir manytina, kad galėjo būti skirtos kažkokiai ypatingai progai, greičiausiai iškilmių, tokių kaip Pacų laidotuvės arba jų funduotos Pažaislio bažnyčios konsekravimo, apipavidalinimui.

Daugiau duomenų apie šiuos įdomius kūrinius pateikia Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro specialistų atlikti fizikiniai ir cheminiai tyrimai, su kurių išvadomis galima susipažinti ir Vilniaus aukciono ekspozicijoje.

Be šių trijų sensacijų, Vilniaus aukciono rinkinį puošia ir kiti žinomi vardai, tai – Kazys Šimonis, Vytautas Kasiulis, Kazys Varnelis, Jonas Čeponis, Petras Repšys, Stasys Eidrigevičius, Salvador Dali, Vitas Luckus, Konstantinas Gorskis, Vincentas Gečas, Algirdas Petrulis, Samuelis Bakas ir kt.

Susipažinti ar tiesiog iš arčiau apžiūrėti visą Vilniaus aukciono vertybių kolekciją, eksponuojamą Tolerancijos centre, nemokamai galima kovo 20–21 d. nuo 10 iki 18 val. ir kovo 22 d. nuo 10 iki 14 val. Ekspozicijos pabaigą vainikuos kovo 22 d. 18 val. vyksiantis LVI Vilniaus aukcionas.

xviii-a-vid-leidejo-johann-jakob-kanter-lenkijos-karalystes-ir-lietuvos-didziosios-kunigaikstystes-zemelapiu-atlasas-1.jpg

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt