PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2024 m. Liepos 26 d. 12:29

LVAT: „Aviabaltika“ dėl grėsmių saugumui negali pratęsti Kauno oro uosto žemės nuomos

Kaunas

Lietuvos oro uostų nuotr.

Roma PakėnienėŠaltinis: BNS


311474

Jurijaus Borisovo anksčiau valdyta aviacijos technikos remonto įmonė „Aviabaltika“ galutinai pripažinta neatitinkanti Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, todėl ji negali pratęsti valstybinės žemės Kauno oro uoste nuomos sutarties, nusprendė teismas.

Tai reiškia, kad bendrovė negali tęsti veiklos Kauno oro uoste, o jos statinius ir inžinerinius įrenginius už rinkos kainą, anot įmonės, turėtų įsigyti „Lietuvos oro uostai“ (LTOU).

Tačiau „Lietuvos oro uostai“ BNS pranešė, kad pasibaigus nuomos sutarčiai „Aviabaltika“ įpareigota atlaisvinti išnuomotą sklypą ir apie tai ji yra informuota.

„Dėl šio reikalavimo vykdymo LTOU jau kreipėsi į Kauno apylinkės teismą. Po teismo sprendimo situacija ir konkretus sprendimas bus aiškesnis“, – BNS pranešė LTOU.

BNS kol kas nepavyko susisiekti su įmonės vadovu V. Brazaičiu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) liepos 24 dieną galutiniu ir neskundžiamu sprendimu atmetė bendrovės skundą dėl tokio vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvados bei Vyriausybės nutarimo.

„Nustatytų ryšių su priešiškų valstybių subjektais turėjimas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia investuotojo pažeidžiamumą, ir galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams tam tikrame ūkio sektoriuje“, – pranešė LVAT.

LVAT pabrėžė, jog bendrovės veikla laikoma strategiškai svarbaus transporto sektoriaus dalimi, o oro uostas yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios infrastruktūros objektas susisiekimui ir krašto gynybai karinės agresijos bei kitais atvejais.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vyriausybinės komisijos sprendimas pagrįstas Registrų centro, Užsienio reikalų ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento duomenimis, jame aiškiai nurodyta, kad bendrovė aktyviai dirbo Baltarusijoje, be to, dalis pastarosios ir Rusijos įmonių, su kuriomis ji dirbo, priklauso šių šalių kariniam ir pramoniniam kompleksui, turi komercinių ar kitokių ryšių su gynybos ir saugumo sektoriumi arba kitaip jį remia.

„Aviabaltika“ teismams teigė, jog komisijos ir Vyriausybės nutarimuose nėra nurodyti konkretūs bendradarbiavimo su Baltarusijos ir Rusijos subjektais atvejai ir aplinkybės, kurios patvirtintų prieštaravimą įšalies nacionalinio saugumo interesams.

„Vien ta aplinkybė, kad Jurijus Borisovas nuo 2012 iki 2023 metų valdė pareiškėjos akcijas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ji neatitinka nacionalinio saugumo interesų“, – teismams teigė „Aviabaltika“.

„Aviabaltika“ prekiauja aviacijos technika ir įranga bei teikia sraigtasparnių remonto paslaugas Kauno oro uosto apsaugos zonos teritorijoje, jos angarai yra valstybiniame žemės sklype, kurio nuomos sutartį įmonė tęsė nuo 1994 metų, o paskutinį kartą 2020 metais ji buvo pratęsta iki 2023 metų spalio.

LVAT šiemet birželį galutinai pripažino, kad J. Borisovas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir atmetė jo skundą dėl institucijų nesuteikto leidimo jam gyventi Lietuvoje.

J. Borisovas teismams skundė Migracijos departamento priimtus sprendimus, kuriais jam panaikintas leidimas gyventi Lietuvoje ir uždrausta penkerius metus atvykti į šalį.

J. Borisovas praeityje žinomas iš nušalinto prezidento Rolando Pakso apkaltos proceso. Konstitucinis Teismas pripažino, kad R. Paksas sulaužė priesaiką ir šiurkš

#JURIJUS#BORISOVAS#KAUNAS#ORO#UOSTAS