Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Asociatyvi SAM nuotr.
Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt
Pagal labiausiai pesimistinį scenarijų, griežto karantino norint suvaldyti COVID-19 plitimą gali prireikti jau lapkričio pradžioje, antradienį pranešė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), remdamasis savo ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) mokslininkų prognozėmis.
Pasak mokslininkų, šalyje pradeda dominuoti nevaldomi užsikrėtimų židiniai, todėl viruso išplitimas gali viršyti ir pesimistines prognozes.
Atlikę galimų atvejų modeliavimus tyrėjai pastebi, kad, jei kiekvieną parą naujų infekcijos atvejų padaugėtų 5,8 proc., kaip buvo rugsėjo mėnesį, o 8 proc. visų užsikrėtusių būtų sunkūs ligoniai, kuriems reikalinga hospitalizacija, karantino priemones reikėtų griežtinti jau po Vėlinių.
Pasak jų, tik taip pavyktų sumažinti gydymo įstaigų krūvį ir pasiekti, kad COVID-19 pacientai visoje šalyje užimtų ne daugiau šiuo metu suplanuotų tūkstančio ligoninių lovų.
Pesimistiniu scenarijumi šis lovų skaičius būtų pilnai užpildytas jau antroje lapkričio pusėje.
Jei būtų hospitalizuoti 5 proc. visų užsikrėtusiųjų, karantino griežtinimo priemones šalyje reikėtų įvesti kiek vėliau – lapkričio 12 dieną.
Mokslininkų teigimu, nors Lietuvoje įvedama vis daugiau prevencinių priemonių, yra didelė tikimybė, kad infekcijos plitimas gali pasiekti Čekijos lygį, kur kasdien nustatoma apie 7 proc. daugiau naujų užsikrėtimų.
Tokiu atveju COVID-19 pacientams numatytas ligoninių lovų skaičius gali būti perpildytas anksčiau, nei planuojama.
Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad šiandien didžiųjų miestų ligoninėse COVID-19 pacientams skirta tik 400 lovų, o jos gali būti užpildytos anksčiau nei regionuose. Dėl to ypač svarbu jau šiandien skirti papildomai lovų, mažinti gyventojų socialinius kontaktus, toliau nustatinėti sergančiųjų kontaktus, esant poreikiui saviizoliuotis. Taip pat svarbu išlikti atsakingiems, naudoti asmens apsaugos priemones, laikytis higienos ir distancijos.
Jei Lietuvoje būtų išlikę spalio pradžioje vyravusios epidemijos plitimo tendencijos, kai kiekvieną parą naujų infekcijos atvejų daugėjo 3 proc., o hospitalizuotų ligonių būtų 8 proc. nuo visų užsikrėtusiųjų, karantino griežtinimo priemonių prireiktų vėliau – apie gruodžio 15 dieną. Jei reikėtų hospitalizuoti tik 5 proc. visų užsikrėtusiųjų, karantino griežtinimo prireiktų prieš pat Naujuosius Metus – gruodžio 31 dieną.
Pasak prognozes sudarančių mokslininkų, tiksliai nuspėti tolimesnės pandemijos eigos Lietuvoje kol kas neįmanoma – iki šiol nėra tokių modelių, kurie leistų patikimai prognozuoti pandemijos eigą po savaitės ar vėliau. Be to, daug kas priklausys nuo Vyriausybės sprendimų ir gyventojų sąmoningumo ir saugojimosi.
Naujausiais pirmadienio duomenimis, šalyje COVID-19 iš viso užsikrėtė 10 tūkst. 949 asmenys, tebeserga 6,6 tūkst., pasveiko – 4166, 136 žmonės mirė.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 322 pacientai.
BNS