Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Alfa.lt nuotr.
Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė dėl Lietuvos visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui iškilusios grėsmės kreipėsi į EBU (Europos transliuotojų sąjungos) vadovą Noelį Curraną.
„LRT nepriklausomumui iškilęs pavojus kelia nerimą, nes tai taip pat kelia grėsmę spaudos ir žodžio laisvei bei demokratijai apskritai“, - rašoma laiške.
LRT vadovė EBU generalinį direktorių informuoja apie Seimo laikinosios komisijos LRT veiklai tirti spalio pradžioje pateiktas išvadas, kurių tikslas - pakeisti LRT valdysenos modelį, kuris taptų panašus į valstybinių įmonių. Didžiausią nerimą, pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, kelia valdančiųjų siekis keisti LRT įstatymą, sumenkinant LRT tarybos galias ir funkcijas, sutrumpinti tarybos narių kadencijas, keisti jų paskyrimo tvarką. Seimo laikinoji komisija išvadose taip pat siūlo peržiūrėti nevyriausybinių organizacijų, deleguojančių savo atstovus į LRT tarybą, sąrašą. Šios institucijos yra įvardintos LRT įstatyme: tai Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos Vyskupų konferencija.
Pagrindinis argumentas keisti tarybos formavimo modelį - kad tarybos nariai nesikeistų vienu metu. Tačiau tai, pabrėžia M. Garbačiauskaitė-Budrienė, - netiesa. Šiuo metu veikiantis tvarka numato tarybos narių rotaciją - trečdalis narių keičiasi kas antri metai. Tačiau svarbiausia - toks modelis garantuoja, kad LRT tarybos narių kadencijos nesutampa su juos paskiriančių politikų kadencijomis.
„Atkreiptinas dėmesys, kad siūlymai keisti LRT tarybos formavimo modelį niekaip neišplaukia iš Seimo laikinosios komisijos, sukurtos ištirti visuomeninio transliuotojo finansinę veiklą ir didinti jo skaidrumą, išvadų“, - pabrėžia LRT vadovė.
Seimo komisija siūlo, rašoma laiške, įkurti dar vieną LRT valdymo organą - valdybą. Per į ją skiriamus asmenis valdžioje esantys politikai gali siekti daryti įtaką Lietuvos visuomeninio transliuotojo valdymui.
Taip pat, pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, nerimą kelia tai, kad ketinama padidinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) ir Žurnalistų etikos inspektoriaus galias LRT atžvilgiu. Abu asmenis - LRTK pirmininką ir inspektorių - skiria Seimas.
Suvokiame, rašo kreipimesi LRT vadovė, jog būtina užtikrinti LRT skaidrumą ir atskaitomybę visuomenei, tačiau pastangos padaryti LRT priklausomą nuo politinės valios negali būti toleruojamos. Tai nesuderinama su demokratijos, atvirumo, skaidrumo ir žodžio laisvės principais. Ypač, 2019-aisiais Lietuvoje vyksiančių trejų rinkimų - Prezidento, savivaldybių ir Europos Parlamento - išvakarėse.
„Daugumą Seime turintiems valdantiesiems ignoruojant opozicijos nuomonę, tikimės Jūsų paramos ir reakcijos Europos lygiu“, - laišką baigia LRT vadovė.
ELTA