LR Aplinkos ministerija primena, kaip teisingai tvarkyti nebereikalingas baterijas ir akumuliatorius

Šiuo metu Europos Parlamente svarstomas Baterijų ir baterijų atliekų reglamentas, kuriame numatyta didesnė baterijų gamintojų atsakomybė. Iki kol įsigalios reglamentas, gyventojams aplinkosaugininkai primena, kaip teisingai tvarkyti nebereikalingas baterijas ir akumuliatorius.

Lietuvoje yra apie 9 tūkst. vietų, kur gyventojai gali priduoti naudotas nešiojamąsias baterijas ir akumuliatorius. Daugiausia šių atliekų surenkama mažmeninės prekybos vietose, kuriose stovi specialios talpos baterijoms rinkti. Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių platintojai privalo nemokamai iš gyventojų priimti senas baterijas ir akumuliatorius, nereikalaujant pirkti naujų. 

„Gyventojai naudotas baterijas ir akumuliatorius taip pat gali pristatyti į savivaldybių įsteigtas atliekų surinkimo aikšteles ar perduoti tokias atliekas tvarkantiems atliekų tvarkytojams arba palikti biuruose, degalinėse, švietimo įstaigose ir organizacijose, kur yra pastatytos specialios talpos šioms atliekoms rinkti“, – sako Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyr. specialistas Aurimas Jančiauskas.

Automobiliams skirtas baterijas, akumuliatorius bei pramonines baterijas ir akumuliatorius taip pat galima priduoti tokias atliekas tvarkantiems atliekų tvarkytojams arba priduoti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Šios atliekos dažniausiai yra vertingos ir už jas atliekų turėtojui sumokama. 

Baterijų ir akumuliatorių atliekas svarbu tinkamai utilizuoti, nes baterijų sudėtyje yra švino, gyvsidabrio, kadmio, kitų toksiškų elementų, kurie žalingi aplinkai ir žmogui. Baterijos ir akumuliatoriai, patekę į buitinių atliekų konteinerius kartu su kitomis atliekomis, irdami skleidžia medžiagas, kurios gali pakeisti cheminę dirvožemio sudėtį, nudeginti augalų lapus, gyvūnų odą. 

Iš aplinkos sunkieji metalai gali patekti į augalus, būti išplauti į vandens telkinius ir iš čia patekti į gyvūnų bei žmonių organizmą. Patekę į žmogaus organizmą sunkieji metalai gali pažeisti DNR ir ląsteles, todėl šias atliekas būtina rūšiuoti ir išmesti į baterijų ir akumuliatorių atliekoms surinkti skirtas talpas. Atiduotų atliekų tvarkytojams didžioji dalis baterijų medžiagų vėl grįžta į rinką ir tarnauja žmonėms kaip nauji produktai. Kita dalis atliekų, kurių neįmanoma perdirbti, šalinama aplinkai saugiu būdu.

Su baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo statistiniais duomenis galima susipažinti  Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje. 

Europos Parlamente svarstomas Baterijų ir baterijų atliekų reglamentas turėtų įsigalioti 2023-2024 m. Reglamento esminis tikslas – modernizuoti Europos Sąjungos teisinę bazę baterijų klausimu, siekiant ES žaliojo kurso ir kitų iniciatyvų horizontalaus vykdymo ir transformuojant ES ekonomiką į žiedinę ir išteklius tausojančią ekonomiką. 

Siekiant žiediškumo baterijų sektoriuje ir mažinant jų neigiamą poveikį aplinkai, reglamentu norima nustatyti išsamią baterijų reglamentavimo sistemą – užtikrinama, kad žaliavos būtų tiekiamos tvariai ir atsakingai, baterijų elementai, moduliai ir paketai būtų gaminami naudojant švarią energiją, juose būtų mažai pavojingų medžiagų, jie efektyviai naudotų energiją ir būtų suprojektuoti ilgam laikotarpiui, būtų tinkamai surenkami, perdirbami arba būtų pakeista jų paskirtis ir siekiama, kad nei viena baterija nebūtų prarandama kaip bevertė atlieka, jog jos būtų perdarytos ar perdirbtos, taip išsaugant vertingą medžiagą.

Šiuo metu galiojančioje 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų yra nustatyta 45 proc. atliekų perdirbimo užduotis, atsižvelgiant į tiektų Lietuvos vidaus rinkai baterijų kiekį, kurią mūsų šalis įvykdo.