Pasak LLRA-KŠS, jie nepateko į Seimą dėl E. Vaitkaus – jo dalyvavimas sukiršino Pietryčių Lietuvos gyventojus

Lietuva

J.Narkevič. Andriaus Ufarto nuotr.

Žygimantas ŠilobritasŠaltinis: ELTA

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) nariai mano, kad partija Seimo rinkimuose neperkopė 5 proc. kartelės dėl Eduardo Vaitkaus dalyvavimo Šalčininkuose, kuris, pasak jų, sukiršino Pietryčių Lietuvos gyventojus. Kaip aiškino LLRA-KŠS atstovas Jaroslav Narkevič, E. Vaitkaus dalyvavimas rinkimuose, tai mažumų atstovų sukurtas „projektas“.

„Mūsų oponentai sukūrė ne vieną projektą, kuris nukreiptas į mūsų partijos palaikytojų skaldymą. Ypatingai kalbu apie Šalčininkų-Vilniaus projektą. (...) Vaitkus, tai vienas projektas. Aš darau prielaidą, kad tai buvo specialiai sukurtas. Nes jis dalyvavo Šalčininkų apygardoje. Ir siekis buvo sukiršinti gyventojus ir mus parodyti neigiamoje šviesoje“, – pirmadienio rytą ELTA spaudos konferencijoje tvirtino partijos narys Jaroslav Narkevič.

Tuo metu partijos lyderis Waldemaras Tomaszewskis įtarinėjo, kad E. Vaitkus tokiu „projektu“ tapo po to, kai 2024 m. Lietuvos prezidento rinkimų metu buvo vaizduojamas kaip šalies mažumų palaikomas kandidatas.

„Gali būti, kad pirminėje stadijoje nebuvo „projektas“. Bet aišku, įvairios tarnybos analizavo šią situaciją ir buvo manipuliuojama rinkėjais, ir buvo rodomas vaizdas, kad tautinės mažumos palaiko šį projektą“, – sakė W. Tomaszewskis.

W. Tomaszewskis: jau aną kadenciją sakiau, kad nesieksiu pirmininko posto

LLRA-KŠS pirmininkas W. Tomaszewskis tikina nesieksiantis partijos pirmininko posto, tačiau apie pasitraukimą nesvarsto. Anot jo, artimiausi partijos pirmininko rinkimai planuojami artėjančią žiemą ir tuomet paaiškės, kas atsidurs partijos vadovo poste.

„Aš jau aną kadenciją sakiau, kad nesieksiu pirmininko posto, deja, partijos nariai nusprendė“, – kalbėjo W. Tomaszewskis.

„Mes pratęsėme kadenciją, ji praktiškai baigėsi vasarą, tai mes spręsim šiuos klausimus galbūt artimiausią žiemą. Atidėjome pusei metų kadenciją, kad nedarytume kokių tai sprendimų tarp rinkimų“, – aiškino politikas.

ELTA primena, kad sekmadienį įvyko pirmasis Seimo rinkimų turas. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, daugiausia palaikymo daugiamandatėje apygardoje sulaukė Lietuvos socialdemokratų partija – 19,36 proc. balsų.

Visgi, nuo jų nedaug atsiliko dabartiniai valdantieji konservatoriai, sulaukę 17,96 proc. rinkėjų palaikymo.

Tuo metu trečioje vietoje likusi „Nemuno aušra“ pelnė 14,99 proc. rinkėjų palaikymą.

Kitame Seime taip pat bus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 9,24 proc. balsų, Liberalų sąjuūdis – 7,70 proc. balsų ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) – 7,02 proc. balsų.

Išreikšti savo pilietinę valią prie balsadėžių atėjo 52,06 proc. Lietuvos rinkėjų. Prieš ketverius metus, 2020 m., rinkėjų aktyvumas siekė 47,16 proc.

Dėl 141 Seimo nario mandato rungiasi 14 partijų ir viena koalicija. 71 Seimo narys renkamas vienmandatėse apygardose. Preliminariais VRK duomenimis, jau pirmajame ture išrinkti 8 vienmandatininkai.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt