Veidai | 8 MIN.

Lietuvos kariuomenėje tarnybą pradedantis ukrainietis: už Lietuvą kovočiau lygiai taip pat, kaip ir už Ukrainą

Etaplius.LT
2022 m. spalio 1 d. 11:46
Danylo.jpg

Spalio 3 d. Lietuvos kariuomenės gretas papildys nemaža dalis jaunuolių. Tarp jų – okupuotame Donecke augęs bei karą iš arti matęs Ukrainos, o taip pat ir Lietuvos pilietis 22 metų Danylo Korastelov. Vaikinas, kurio vardas reiškia „Dievas yra mano teisėjas", į Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą atėjo ne vedinas atsitiktinumo, o sąmoningu pasirinkimu, galvodamas apie savo bei artimųjų ateitį ir, žinoma, siekdamas įgyvendinti teisingumą dėl savo gimtosios šalies. „Kariuomenė yra tai, ko aš laukiau ir noriu", – sako lietuvių kalbą per keletą metų išmokęs būsimasis karys.

Patirtis Lietuvoje naudinga ir Ukrainoje

Papasakokite apie save – kaip atsidūrėte Lietuvoje, ką čia veikiate, kuo svajojote tapti ir kaip Jūsų kelias pasuko į Lietuvos kariuomenę?

Užaugau Donecke, Ukrainoje, bet kai man buvo keturiolika metų, ten prasidėjo karas. Mama norėjo mus apsaugoti nuo karo, todėl vieną dieną su šeima tiesiog nusprendėme išvažiuoti. Taip būdamas penkiolikos atsidūriau Dnipre, kur lankiau mokyklą. Po kurio laiko išvažiavome iš Ukrainos į Lietuvą, nes mano senelis buvo iš čia kilęs – galėjome lengviau gauti leidimą ir pamėginti susikurti gyvenimą. Pastarųjų metų Donecke nebuvo galima pavadinti gyvenimu. Lietuvoje aš lankiau mokyklą, per ją susiradau darbą, nes norėjau užsidirbti pinigų. Išlaikęs egzaminus, įstojau į Utenos kolegiją studijuoti kineziterapijos specialybę. Bet buvo sunku dirbi ir studijuoti, todėl nusprendžiau pasiimti akademines atostogas. Toliau dirbdamas ieškojau savęs – neįsivaizduoju, kur mane gyvenimas nuves po dešimt metų, tiesiog bandau save visur. Karas Ukrainoje ir noras padėti savo draugams paskatino eiti į kariuomenę. Kol kas padėjau tik pinigais, o jei karas nebus pasibaigęs po mano tarnybos, važiuosiu kovoti. Tad tikiuosi įgyti patirties Lietuvos kariuomenėje, kad būčiau naudingas Ukrainoje.

Kalbate apie dvi valstybes savo gyvenime – Ukrainą ir Lietuvą. Koks santykis su kiekviena jų?

Ukraina visada buvo ir yra iki šiol šalia mano širdies. Kai atvažiavau į Lietuvą ir pamačiau, kaip žmonės mus priima, buvau maloniai nustebintas, nes iki tol nė nežinojau, kad tokia šalis egzistuoja ir nesitikėjau sulaukti palaikymo. Dabar Lietuvą aš vadinu antraisiais namais, nes kol kas neturiu kur grįžti. Tai dvi mano labai mėgstamos ir gerbiamos valstybės. Labai svarbu, kad dabar, karo metu, Lietuva yra ir viena labiausiai Ukrainą palaikančių šalių. Todėl man ypatingai malonu, kad esu ir Ukrainos Respublikos, ir Lietuvos Respublikos pilietis.

Vienija noras gyventi laivėje

Tikriausiai galėtumėte patvirtinti, kad abi tautos turi ne tik istorinių sąsajų, bet ir tą patį kario geną.

Žinoma. Nors nesu istorikas, bet prisimenu tai, kad 1991 m. lietuviai išėjo į gatves kovoti už save. Ukraina tuomet labai palaikė lietuvius. Dabar mes galime matyti kaip Ukraina kovoja, o Lietuva – palaiko. Aš nežinau, bet nesu matęs rusų, kurie kovotų už savo laisves ir gyvenimą. O lietuvius ir ukrainiečius vienija noras gyventi laisvėje.

Su tokiu jausmu atėjote ir į Lietuvos kariuomenę?

Viskas buvo paprasčiau: tiesiog gavau Lietuvos Respublikos pilietybę, o po to buvau įtrauktas į šaukiamųjų sąrašus. Aš apie tai galvojau, žinojau, kad pašauks, o iki tol planavau dar šiek tiek padirbėti. Man asmeniškai tarnyba kariuomenėje įdomi, svarbi ir naudinga. Šaunu mokėti apsaugoti save, savo šeimą, savo namus, savo šalį. Tad dabar išėjau iš darbo ir galvoju, kad kariuomenė yra tai, ko aš laukiau ir noriu. Į tarnybą einu su mintimi, kad galbūt dar vyksiu į Ukrainą, jei karas nesibaigs.

- Kai Ukrainos situacija buvo šiek tiek stabilesnė, Jūs taip pat galvojote apie tarnybą kariuomenėje?

Likus savaitei iki vasario 24-osios su broliu planavome vykti į Ukrainą. Turėjome bilietus, tik mums nepavyko išskristi. Bet jei būtume išskridę, nebūtume grįžę, būtume likę ginti Ukrainos. Jau tada galvojau, kad norėčiau vykti kovoti, bet – kokia nauda iš manęs, jei aš nebuvau kariuomenėje? Ukrainoje tuo metu buvo daug žmonių, kurie ėmė ginklus ir ėjo kovoti, bet neturėjo jokios patirties. Iš tokių žmonių nėra daug naudos, kovoti turi kariuomenė. Todėl nusprendžiau likti Lietuvoje, eiti į kariuomenę, pasimokyti ten ir, jei reikės, grįžti į Ukrainą.

Žino, už ką reikia kovoti

Bet tikriausiai jausmas ginti savo šalį gimsta ne sulig noru eiti į kariuomenę, o daug anksčiau?

Aš asmeniškai tai supratau, kai man buvo tarp keturiolikos ir šešiolikos – kaip tik tuo metu turėjome palikti savo namus, gimtąjį miestą. Vienas jausmas, kai juos palieki dėl to, kad nori išvažiuoti užsidirbti pinigų, visai kitas – kai tai atsitinka dėl to, kad atėjo nekviesti žmonės ir tiesiog nebegali ten grįžti. Ukraina man artima dėl ten esančių žmonių, kurie gyvena, kovoja už savo teritoriją ir bando apsaugoti kitus. Mano amžiaus žmonės Lietuvoje nesupranta, ką reiškia karas – jiems gerai, smagiai gyvenasi ir jie apie nieką negalvoja. Tuo metu aš per savo gyvenimą sužinojau, kad būtent už tai reikia kovoti.

Gimtajame Donecke matėte karą iš arti. Galėtumėte papasakoti tiems, kurie jo nematė: kaip visa tai atrodo?

Buvo baisu, nes aš visa tai mačiau dar vaikas, ir keista, nes tai nesudaužė mano psichikos. Mačiau kaip žmonės miršta gatvėse, mačiau ir girdėjau šaudymus, žinau, kaip tai prasidėjo ir pats turiu ne vieną išgyventą istoriją. Viena tokių, kurią kaskart atsimenu, yra šaudymai prasidėję vidury nakties į mūsų namus. Buvau vienas, tėvai buvo išvykę, brolio nebuvo, pasislėpiau po stalu ir ten pragulėjau dvi valandas, kol viskas nurimo. Aš iki šiol nesuprantu, kodėl kažkas nusprendė tiesiog pašaudyti į mūsų namą. Kita vertus, tai – nestebina: mes gerai žinojome tuos žmones, kurie tapo DNR (Donecko nacionalinė respublika – red.) herojais – iki karo jie buvo tiesiog vietiniai narkomanai, niekas, juos žmonėmis buvo sunku pavadinti. Atrodo neįtikėtina, bet mes, vaikai, žinojome, kur galima nusipirkti ginklą už dešimt eurų. Buvo atvejų, kai karininkas meta į mus, keturiolikmečius, granatą ir sako „Bėkit!"

Draugai reagavo įvairiai, šeima – palaikė

Kam pirmiausia pasakėte, kad eisite į Lietuvos kariuomenę ir kokios buvo reakcijos?

Pirmiausia pasakiau draugams ir reakcijos buvo labai skirtingos. Vieni sakė, kad tai baisus dalykas – į kariuomenę eina tik tie, kas neturi ką veikti gyvenime. Buvo tokių, kurie palaikė, minėjo, kad tai – puiku, kad mato mane kariuomenėje. Dalis tikino, kad tai nelabai gera idėja, kai aplink vyksta karas. O aš galvoju, kad jei tas karas mane čia pagautų, tai vis tiek niekur nepabėgčiau, likčiau kovoti už Lietuvą lygiai taip pat kaip ir už Ukrainą. Už savo namus, nes abi šalys – nors ir skirtingose vietose – yra mano namai. Aš mačiau karą gyvai, žinau, kaip viskas vyksta ir kaip tai yra baisu. Kita vertus, aš suprantu, kodėl žmonės, kurie čia užaugo, nematė karo ir to, ką mačiau aš, nenori galvoti apie kariuomenę. Jie klausia: už ką kariauti? Žmonės nesijaučia dėkingi savo valstybei, kuri suteikia daug gerų dalykų ir galvoja, kad reikia ginti politikus. Bet tai nėra politikų klausimas, tai – būdas apsaugoti save ir savo namus.

O kaip reagavo Jūsų šeima?

- Mano mama labai palaiko šį sprendimą. Ji, kaip ir aš, yra labai dėkinga Lietuvai už viską. Tėvas – lygiai taip pat. Tik jis, kaip ir daugelis tėvų, sako: „Kai grįši, tapsi vyru". Nežinau, ką tai reiškia, bet gal taip ir atsitiks (šypsosi – red.). Brolis gal kiek neaiškiai sureagavo, bet ne dėl to, kad einu į kariuomenę, o dėl to, kad mes visą gyvenimą buvome kartu.

Įsitikino, kad kariuomenė kieta

O kaip Jums pačiam atrodo Lietuvos kariuomenė? Kaip Jūs ją apibūdintumėte, ką žinote, koks įspūdis?

Turiu draugą, kuris studijuoja Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, tad labiausiai pažįstu kariuomenę iš jo pasakojimų. Man atrodo, kad ten yra pagarba, subordinacija, suteikiama daug žinių, galima daug išmokti. Aš to ir tikiuosi. Mano nuomonė apie kariuomenę gera, nesu girdėjęs jokių blogų atsiliepimų ir iš tų, kurie jau atliko tarnybą.

Kur pasirinkote tarnybos vietą?

Pasirinkau Ruklos miestelyje (pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas" vadovybės kuopa – red.), nes kai atvykome į Lietuvą, pusę metų gyvenome ten esančiame Pabėgėlių centre ir visą laiką matėme aplink kariuomenę. Mane tai stebino gerąja prasme: mačiau techniką ir žmones, karius, bei galėjau įsitikinti, kokie jie kieti. Tiesa, kai atėjau į šaukimo vietą, medicinos komisiją, klausiau ten dirbančių žmonių, kuriame batalione galėčiau daugiausia visko išmokti, ir įsitikinau, kad pasirinkau vieną geriausių tarnybos vietų.

Kaip įsivaizduojate save po tarnybos? Koks Jūs būsite lyginant su šiandien? Kas pasikeis jūsų gyvenime?

Man atrodo, kad būsiu psichologiškai dar stipresnis nei esu dabar. Taip pat būsiu geresnės fizinės formos ir įgysiu daug naujų žinių.

Ačiū už pokalbį.


Lietuva
Pirotechnikos priemonių naudojimas Lietuvoje: ką privalo žinoti kiekvienas gyventojas
Artėjant šventiniam laikotarpiui, vis dažniau iškyla klausimų apie pirotechnikos priemonių naudojimą ir jų keliamus pavojus. Lietuvos teisės aktai griežtai reglamentuoja tiek fejerverkų, tiek kitų pirotechnikos gaminių įsigijimą, laikymą ir naudojimą. Pažeidimai gali užtraukti finansines sankcijas, todėl svarbu žinoti, kas leidžiama, o kas – draudžiama. Gruodį Lietuvos policija intensyviau vykdo prekybos pirotechnikos priemonėmis kontrolę.
Aktualijos | 5 MIN.
0
Šiauliai
Lietuva
Šiltas lapkritis, gruodis, panašu, kol kas tausoja kelininkus ir kol kas jų darbo poreikis gana mažas. Už lango gruodžio pirmas tris savaites dienomis vyravo teigiama temperatūra, gana dažnas svečias buvo ne sniegas, o lietus. Taigi, galima juokauti, kad įsivyravę orai bent jau pirmąjį žiemos sezono mėnesį pataupė mūsų pinigus iš biudžeto, skirtus gatvių ir šaligatvių priežiūrai. Vis tik, kiek jų numatyta ir kaip gatvės ir šaligatviai šią žiemą bus prižiūrimi, teiravomės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos.
Gatvė | 4 MIN.
0
Jau visai greitai mūsų namuose karaliaus Kalėdos, džiugins šventinė nuotaika. O kad laukimas neprailgtų, siūlome šventinę optinę iliuziją, kuri paskatins jūsų smegenis padirbėti. Taigi, ar galite pastebėti septynis paslėptus daiktus tarp daugybės Kalėdų Senelių?
Lietuva | 2 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Ketvirtadienio rytą, per pačias Kalėdas, Lietuvos muzikos pasaulį pasiekė skaudi žinia – mirė muzikantas, dainininkas ir legendinės grupės „Nerija“ narys Antanas Čapas.
Veidai | 3 MIN.
1
Gruodžio 26-oji – šv. Kalėdos (antroji diena); Šv. Steponas.
Horoskopai | 4 MIN.
0


Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 3 MIN.
1
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 6 MIN.
1

Lietuva
Lietuva
Jau visai greitai mūsų namuose karaliaus Kalėdos, džiugins šventinė nuotaika. O kad laukimas neprailgtų, siūlome šventinę optinę iliuziją, kuri paskatins jūsų smegenis padirbėti. Taigi, ar galite pastebėti septynis paslėptus daiktus tarp daugybės Kalėdų Senelių?
Lietuva | 2 MIN.
0
Kiekviena šalis turi savo Kalėdų tradicijas ir šventimo ypatybes, kurios mums gali pasirodyti gana keistos arba mielos ir ypatingos. Lietuvoje Kalėdos tai metas, kai norime dalintis džiaugsmu ir šiluma su artimaisiais. O kokią reikšmę Kalėdos turi kitose pasaulio šalyse?
Lietuva | 4 MIN.
0

Pakruojis
Pakruojis
Pakruojyje susitiko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, Latvijos sumanaus administravimo ir regioninės plėtros ministras Raimonds Čudars bei Estijos regioninės plėtros ir žemės ūkio ministras Hendrikas Johannesas Terrasas.
Politika | 3 MIN.
0
Gruodžio 18 dieną įvyko Pakruojo rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 20 tarybos narių. Posėdžio darbotvarkėje suplanuoti 35 klausimai. Prieš prasidedant klausimų svarstymui pasveikinti gruodžio mėnesį gimtadienius šventę Pakruojo rajono savivaldybės tarybos nariai Vida Remeikienė, Robertas Ašmanavičius ir Audrius Kazlauskas.
Politika | 5 MIN.
0

Kelių eismo taisyklės (KET) sukurtos ne tik eismui reguliuoti, bet ir saugumui užtikrinti. Kai kuriems eismo dalyviams atrodo, kad laikytis visų taisyklių nėra būtina, tačiau toks požiūris yra klaidingas ir pavojingas. Net menkiausias taisyklių nepaisymas gali turėti skaudžių, o kartais ir tragiškų pasekmių.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0
Kelionė automobiliu – tai ne tik transporto priemonės vairavimas, bet ir emocinis iššūkis vairuotojui. Daugeliui kelią apkartina stresas, kuris iš dalies kyla ne dėl išorinių veiksnių, o dėl prasto pasiruošimo kelionei. Kruopštus kelionės planavimas leidžia sumažinti įtampą ir išvengti rizikos kelyje.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0

Pasaulis
Lietuva
Europos Komisija pagrasino atsakomosiomis priemonėmis dėl JAV vyriausybės sprendimo neišduoti vizų buvusiam eurokomisarui Thierry‘iui Bretonui ir dar keturiems europiečiams. Komisija griežtai smerkia šį JAV sprendimą, Briuselyje pareiškė institucija. Ji paprašė JAV tarnybų paaiškinimo. Jei reikės, esą bus reaguojama greitai ir ryžtingai, kad būtų apginta teisė nustatyti savo taisykles.
Pasaulis | 2 MIN.
0
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte prieš Kalėdas ragina toliau remti Ukrainą – ir kartu įspėja dėl saugumo rizikos Europos šalims.
Pasaulis | 3 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Šiaulių techninės kūrybos centro erdvės vienai nakčiai virto tikra kūrybine laboratorija ir improvizuota filmavimo aikštele. Būtent tokioje dinamiškoje aplinkoje Šiauliuose įvyko pirmosios naktinės kūrybinės dirbtuvės „Kai kalba vanduo“, skirtos vyresnių klasių moksleiviams. Iki pat ankstyvo ryto trukęs renginys tapo erdve, kurioje jaunimas galėjo laisvai kurti, diskutuoti, tyrinėti ir praktiškai pristatyti savo idėjas, ieškodami sprendimų aktualiai šiandienos problemai – gėlo vandens trūkumui ir taršai.
Verslas | 6 MIN.
0
Pastebėję, jog Šiaulių miesto įmonėms trūksta aiškumo apie jų vaidmenį galimų ekstremaliųjų situacijų metu, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Pramonės komiteto iniciatyva (pirmininkas Rolandas Gabrielaitis, UAB „Bodesa“ prezidentas), gruodžio 5 dieną pakvietė verslo atstovus į informacinį susitikimą su Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos specialistais tema „Pasiruošimas ekstremaliosioms situacijoms: ką privalo žinoti įmonės“.
Verslas | 4 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
Per pastarąją parą Šiaulių apskrityje rasti du vyrų lavonai be išorinių kūno sužalojimų, praneša policija.
Kriminalai | 2 MIN.
0
Ne visiems šiemet pavyko sėkmingai sulaukti Kalėdų. Policija praneša, kad Radviliškyje vyrą mirtis pasiglemžė prieš pat šventes, o pačių miestiečių laukė šokiruojantis radinys.
Kriminalai | 2 MIN.
1


Šiauliai
Šiauliai
Šiaulių rajone ketvirtadienio vakarą žuvo ant kelio gulėjęs vyras – jį sužalojo automobilis.
Gatvė | 2 MIN.
0
Šiltas lapkritis, gruodis, panašu, kol kas tausoja kelininkus ir kol kas jų darbo poreikis gana mažas. Už lango gruodžio pirmas tris savaites dienomis vyravo teigiama temperatūra, gana dažnas svečias buvo ne sniegas, o lietus. Taigi, galima juokauti, kad įsivyravę orai bent jau pirmąjį žiemos sezono mėnesį pataupė mūsų pinigus iš biudžeto, skirtus gatvių ir šaligatvių priežiūrai. Vis tik, kiek jų numatyta ir kaip gatvės ir šaligatviai šią žiemą bus prižiūrimi, teiravomės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos.
Gatvė | 4 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Pasiruošimo didžiosioms metų šventėms laikotarpiu automobilių spūstys šalies didmiesčiuose tampa neatsiejama kasdienybės dalimi – ir kartu papildomu streso šaltiniu. Naujas gyventojų tyrimas atskleidė realybę: beveik pusė vairuotojų prie vairo patiria didelę įtampą, ir transporto spūstys jiems tampa rimtu kantrybės išbandymu. Visgi psichologai ragina į šią situaciją pažvelgti kitaip ir spūstyse sugaištas valandas paversti sau prasmingu laiku.
Gatvė | 5 MIN.
0
Artėjant Kalėdoms Lietuvos gyventojai nesvajoja nei apie egzotines salas, nei apie snieguotas Šveicarijos slidinėjimo trasas – dažnas ruošiasi Kalėdas sutikti namuose ar lankant artimuosius. Atlikta apklausa Baltijos šalyse atskleidė, kad namuose per šventes planuoja likti 71 proc. apklaustų lietuvių, 76 proc. latvių ir net 81 proc. estų.
Gatvė | 3 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
2025 metų Šiaulių rajono sporto apdovanojimų šventė sukvietė rajoną garsinusius sportininkus, trenerius, sportą mylinčius kuršėniškius ir miesto svečius. Šie apdovanojimai vyksta jau dešimtą kartą. Geriausius sportininkus, trenerius, komandas ir nominacijų nugalėtojus pagal pateiktas paraiškas renka Šiaulių rajono savivaldybės Sporto taryba.
Sportas | 3 MIN.
0
Gruodžio 16 d. laisvasis mokytojas Valerijus Belovas organizavo plaukimo varžybas mokiniams, kurie lanko trenerio neformaliojo vaikų švietimo programą „Mokymas plaukti“. Varžybose mokiniai buvo suskirstyti į penkias amžiaus grupes ir rungtyniavo 25 m bei 50 m nugara rungtyse. Mokiniai pasiekę geriausius rezultatus buvo apdovanoti medaliais ir taurėmis, o visi dalyviai saldžiomis dovanėlėmis. Mažiausiems plaukikams apdovanojimus įteikė kandidatė į plaukimo meistrus Ugnė Takuševičiūtė.
Sportas | 2 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Sovietinio gyvenimo realybė, kai prie parduotuvių rikiuodavosi žmonės, vis dar atgyja ir mūsų kasdienybėje. Vaistinėse, tarsi žuvelės per maža me akvariume, laukia pirkėjai. Daugelis jų išeina tuštesnėmis kišenėmis ir nešini maisto papildų pakuotėmis.
Sveikata | 4 MIN.
0
Šv. Kalėdų laukiame visi, o belaukdami puošiame eglutes – kas prieš mėnesį, kas tradiciškai Kūčių dieną. Besiruošdami šventėms, retas susimąstome, kaip atsirado papuoštos kalėdinės eglutės tradicija, iš kur ji atėjo pas mus, į Lietuvą. Roko grupė „Kardiofonas“, iš Antano A. Jonyno pasiskolinę tekstą, siūlė ant eglutės pakabinti baltą nosinaitę, tačiau mes visgi ir anksčiau, ir dabar žaliaskares puošiame kitaip.
Kultūra | 8 MIN.
0
Radviliškis
Šiauliai
Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.) tvyro žaisminga nuotaika – dvaro erdvėse eksponuojama paroda „Senoviniai Kalėdų eglutės žaisliukai“. Į šventinę parodą iš privačių kolekcijų atkeliavo net 1 254 eglutės žaisliukai, pagaminti įvairiose šalyse – Vokietijoje, Austrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Ukrainoje, tuometinėje Čekoslovakijoje ir kitur. Žaisliukų amžius siekia XX a. pradžią – 9 dešimtmetį, tad parodoje galima pasigrožėti kalėdinėmis puošmenomis, džiuginusiomis net prieš šimtą metų.
Kultūra | 4 MIN.
0
Kūčios – viena paslaptingiausių metų naktų. Nuo seno tikėta, kad ši naktis turi ypatingą reikšmę: pranašauja ateitį, leidžia pažvelgti į artėjančius metus ir netgi atskleidžia likimą. Nors šiandien daug kas burtus vertina kaip žaismingą tradiciją, daugybė Kūčių papročių iki šiol gyvi ir mėgstami.
Kultūra | 3 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Šiemet šventinis laikotarpis dovanoja ilgiau trunkantį laisvadienių laikotarpį, todėl natūralu, kad daug gyventojų savo namus paliks ilgesniam laikui – išvyks pas artimuosius, keliaus arba tiesiog praleis daugiau laiko ne namuose. Apsaugos ekspertai ir policija įspėja: būtent tokios dienos tampa aktyviu sezonu vagims, kurie pastaruoju metu elgiasi įžūliau ir veikia žaibiškai. Prie dažnesnių incidentų prisideda ir gyventojų šventinė skuba bei išsiblaškymas.
Namai | 5 MIN.
0
Lietuvoje savarankiškai dirbančių asmenų skaičiui viršijus 300 tūkst., vis daugiau kalbama ir apie jų poreikį įsigyti nekilnojamojo turto. Kelias iki nuosavo būsto savarankiškai dirbantiesiems gali būti sudėtingesnis. Finansų įstaigos, vertindamos laisvai samdomų specialistų ar smulkiųjų verslininkų paraiškas, taiko griežtesnius kriterijus, todėl norint gauti paskolą būtina kruopščiai pasiruošti, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Namai | 5 MIN.
0

Lietuva
Šiauliai
Ketvirtadienio rytą, per pačias Kalėdas, Lietuvos muzikos pasaulį pasiekė skaudi žinia – mirė muzikantas, dainininkas ir legendinės grupės „Nerija“ narys Antanas Čapas.
Veidai | 3 MIN.
1
Šakynos bendruomenėje gyvenimas verda. Tai paliudija ir Gabrielė Kreimerytė – tikra Šakynos bendruomenės siela. Mergina čia gimė, užaugo, o baigusi studijas nusprendė grįžti ir įsikurti savo gimtojoje vietoje. Gabrielė sako dažnai išgirstanti klausimą “Kodėl taip myli Šakyną?“. Atsakymas labai paprastas – vertybes formuoja šeima, o visa Gabrielės šeima širdį atiduoda Šakynai.
Veidai | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Jau visai greitai mūsų namuose karaliaus Kalėdos, džiugins šventinė nuotaika. O kad laukimas neprailgtų, siūlome šventinę optinę iliuziją, kuri paskatins jūsų smegenis padirbėti. Taigi, ar galite pastebėti septynis paslėptus daiktus tarp daugybės Kalėdų Senelių?
Įvairenybės | 2 MIN.
0
Per šventes Zodiako ženklai atsiskleidžia visu gražumu, o kartais net per daug. Vieni šventę pradeda dar prieš Kūčias, kiti po vakarienės iškart ieško lovos. O kai visi susėda prie vieno stalo, astrologija tampa akivaizdi net netikintiems. Pažiūrėkime, kaip elgiasi kiekvienas Zodiako ženklas.
Horoskopai | 3 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Per šventes Zodiako ženklai atsiskleidžia visu gražumu, o kartais net per daug. Vieni šventę pradeda dar prieš Kūčias, kiti po vakarienės iškart ieško lovos. O kai visi susėda prie vieno stalo, astrologija tampa akivaizdi net netikintiems. Pažiūrėkime, kaip elgiasi kiekvienas Zodiako ženklas.
Horoskopai | 3 MIN.
0
Kokia bus jūsų finansinė padėtis 2026 metų sausio mėnesį: pablogės ar pagerės? Gausite gerą pelną ar teks pataupyti? Sužinokite, kokią finansinę situaciją jums žada žvaigždės.
Horoskopai | 8 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Be silkės patiekalų neįsivaizduojamas joks šventinis stalas. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, jog silkė – riebi, tačiau sveikatai palanki žuvis, tad ją vertėtų skanauti ne tik per šventes.
Virtuvė | 4 MIN.
0
Ar žinojote, kad Pekino antis yra ir paukščio rūšis, ir patiekalas? Pastarasis yra specialus iš Kinijos kilęs anties paruošimo būdas, vertinamas dėl ryškaus kontrasto tarp traškios odelės ir itin sultingos mėsos. O pirmąją – šviežią Pekino antį – šią savaitę kaip tik galima įsigyti už mažesnę kainą. „Maximos“ kulinarinių idėjų partnerė Brigita Uyar pataria, kaip ją paruošti ir dalijasi ypatingu šventiniu receptu.
Virtuvė | 5 MIN.
0