PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Virtuvė2018 m. Lapkričio 12 d. 15:42

Liūtas kviečia pasimėgauti mėsyte, o avelė – neįprasto skonio vegetariškais ir veganiškais skanėstais

Utena

Reporteris UgnėŠaltinis: Etaplius.lt


59987

Liūtas ir avelė. Kas tai? Visi iškart pagalvotume apie žvėrių karalių ir švelniavilnę buriukę. Bet suklystume, oi kaip suklystume. „Liūtas ir avelė" – tai naujas bistro Utenoje, pradedantis savo veiklą ir kviečiantis paragauti neįprastų patiekalų. Kodėl neįprastų? Todėl, kad mes, lietuviai, tokių negaminame. Tuo įsitikinti buvo galima lapkričio 8 d. surengtame „Liūto ir avelės" improvizuotame atidaryme, kuriame gaspadoriai svečius vaišino... sunku įsiminti neįprastus lietuvio ausiai patiekalų pavadinimus. O lietuviškai – tai juodųjų ryžių su juodaisiais grybais kamuoliukai, pinza – picos iš ne kvietinių miltų raugintu padu su bulvėmis, sūriu, dešra ir kitais priedais, veganiška pinza ir veganiški vieno kąsnio sumuštinukai, įvairių skonių gėrimas su arbatos grybu. Jau vien rašant šiuos pavadinimus seilė varva...

Neįprasti ir bistro gaspadoriai. Bet gaspadoriais juos vadinti kažkaip netinka. Gaspadoriai – tai solidūs ir gyvenimišką patirtį spinduliuojantys teta ir dėdė. O „Liūto ir avelės" įkūrėjai –linksmi, išradingi ir kūrybingi jauni žmonės, ėmęsi nelengvo viešojo maitinimo darbo. Jie – Gintarė ir Danielis. Gintarė – uteniškė. Ji trejus metus mokėsi ir dirbo Australijoje. Ten apsuko Danieliui galvą ir štai – jis dabar – meilės emigrantas. Abu Utenoje jau daugiau kaip metai. Kadangi Danielis Australijoje dirbo šefu, kurti bistro Utenoje ar ne, ilgai negalvojo. Šio darbo imtis juos paskatino Gintarės mama. „Susisuko" greitai: bistro įkurti neprireikė ir dviejų mėnesių.

O kodėl „Liūtas ir avelė"? Ogi todėl, kad Danielis pagal horoskopą – liūtas, o Gintarė – avinas. Maža to, Gintarės tėtė – taip pat liūtas, o mama – avinas. Kad bistro būtų taip pavadintas, sugalvojo Danielis. Šis pavadinimas atitinka ir bistro veiklos pobūdį: Gintarė ir Danielis savo skaniaisiais patiekalais gali patenkinti ir mėsėdžių, ir vegetarų bei veganų pasisotinimo poreikius. Liūtas – žinok, kad bistro galėsi gauti ir patiekalų su mėsa, avelė – kad vegetariškų ir, kas Utenoje dar labai neįprasta, veganiškų. Patikėkit, Gintarės ir Danielio veganiški patiekalai savo skanumu toli lenkia bet kokius mėsiškus...

Džiugina dar vienas dalykas – kad Gintarė grįžo iš emigracijos, kad apsigyveno savo gimtajame mieste, kad nepabūgo sunkumų Lietuvoje ir čia nusprendė pradėti savo verslą. Ir ne viena, o su Australiją į Uteną iškeitusiu Danieliu, kuris jau visai neblogai kalba lietuviškai, bet dar sunkiai „išsiaiškina" su Lietuvos oru: jam sunku suprasti, kodėl Utenoje lapkritį į lauką negalima išeiti su šortais...

Galima sakyti, kad Gintarę ir Danielį Utenos rajono savivaldybei „atrado" Utenos rajono savivaldybės sugrįžimų koordinatorius Paulius Čyvas, dirbantis su emigrantais. Paulius „liūtą ir avelę" supažindino su Utenos rajono savivaldybės Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo programa bei su kita parama, kurią teikia jauniems verslininkams Utenos rajono savivaldybė. Neabejotina, kad jaunųjų verslininkų Savivaldybė „nepaleis" ir visapusiškai padės ateityje.

Savivaldybės atstovai nepaliko nuošaly ir improvizuoto bistro atidarymo. Jame dalyvavęs Utenos rajono savivaldybės mero patarėjas Henrikas Zabiela Gintarei ir Danieliui įteikė vertingą dovaną: austą Utenos herbą – pasagą. Ir palinkėjo laimės mieste surasti tikrą laimę ir pagauti sėkmės paukštę, kuri padėtų jiems visuose darbuose ir sumanymuose.

Tai kur yra „Liūtas ir avelė"? Reikia skubėti į Maironio gatvę, 4 numeriu pažymėtą pastatą. Ten šilta, jauku, kvepia. Tikrai pasijusit kaip namuose.

Utenos rajono savivaldybės inform.