Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
R. Pasiliausko nuotr, "Suvalkietis"
Loreta TumelienėŠaltinis: Etaplius.lt
Liudvinavo bibliotekoje nuo vasario 20-osios iki balandžio 2-osios veikia Loretos Dzemijonaitės-Feitušienės rankdarbių paroda „Iš širdies – į širdį“. Ją autorė skiria miestelio 300 metų jubiliejui ir mažosios kultūros sostinės metams paminėti.
Tik dalis darbų
Pasak parodos iniciatorės, Liudvinavo bibliotekininkės Vilijos Zabielienės, eksponuojami daug kantrybės ir kruopštumo reikalaujantys darbai. Tai vąšeliu, virbalais nertos staltiesės, megztos suknelės, palaidinukės, sijonai, šalikai, skarelės, vilnos vėlimo, odos, sutažo, karoliukų vėrimo darbai. „Jų autorė Loreta –be galo darbšti, kūrybinga, veikli, Liudvinavo bibliotekos lankytoja. Ji neabejinga ir knygnešystei. Ne tik pati randa laiko knygoms, bet jomis aprūpina neįgalius, senyvus žmones“, – pasakojo V. Zabielienė.
Bibliotekininkė džiaugiasi, kad į biblioteką pažiūrėti Loretos Dzemijonaitės-Feitušienės darbų užsuka nemažai lankytojų, atvažiuoja ir iš Marijampolės.
Pasak parodos autorės, tai tik dalis jos sukurtų darbų, nes daug jų išdovanojusi giminaičiams, draugams. „Norėjosi parodyti tai, ką turiu sukūrusi, pristatyti senesnius ir naujausius darbus. Patys seniausi darbai, eksponuojami parodoje, tai sagės iš plastmasės. Jas gaminti pradėjau prieš kokius penkerius metus, lankydama Trečiojo amžiaus universiteto Dailės fakultetą. Niekada nebuvau kūrusi tokių darbų, dėstytoja parodė, įdomu buvo pabandyti“, - pasakoja Loreta Dzemijonaitė-Feitušienė. Vėliau, užsidegusi papuošalų kūryba, autorė jų gamybai jau naudojo brangesnes medžiagas: swarovskio kristalus, natūralius akmenis, koralus. Parodoje galima pamatyti ir autorės žodžiais tariant „šių metų vinį“ – koralų vėrinį, kuriuo kūrėja puošiasi dėvėdama tautinius rūbus valstybinių švenčių, koncertų metu.
Parodoje daug mezginių
Pasak Loretos mezgimo darbuose jos „arkliukas“ – moheros siūlas, tad daug rankdarbių: šalių, skarų, apsiaustų, suknelių, palaidinių kurti būtent iš jo. Mezginius iš moheros nešioti mėgsta ir pati Loreta, nes tai lengvas ir šiltas rūbas, o pačios megztas – dar ir originalus, įdomus, kito tokio nerasi. Loreta pasakoja, kad siūlų spalvas renkasi spontaniškai, o megzdama nemėgsta kartoti to paties rašto. „Man nuobodu kartoti tai, ką jau esu nunėrusi, kiekvienas darbas būna įdomus, kol jis kūrybiškas“, – sako parodos autorė, juokaudama, kad jai reikėtų nešioti užrašą, draudžiantį užeiti į siūlais prekiaujančias parduotuves, nes, pažvelgus į juos, gimsta šimtai idėjų. Kūrėja neatsispiria pagundai ir siūlų nusiperka, o nusipirkus tenka imtis darbo ir nelieka laiko kitiems pomėgiams, kad ir knygų skaitymui.
Laukia naujas kūrybos projektas
Po šio parodos, Loreta naujų mezginių ar papuošalų nežada kurti, nes jos laukia ypatingas sumanymas – Liudvinavo 300 gimtadienio proga Kalėdoms papuošti miestelio bažnyčią megztais angelais. Tai bus kūrėjos dovana Liudvinavui. „Šis sumanymas pareikalaus daug darbo, bet jeigu žmonėms patiks, juos sužavės, nudžiugins, aš būsiu laiminga“, – sako Loreta Dzemijonaitė-Feitušienė, kalbėdama apie savo naująjį kūrybos projektą.
Liudvinavo miestelio bibliotekininkė Vilija Zabielienė pasakoja, kad ši paroda tik pirmoji iš šiais metais bibliotekoje numatytų renginių. „Norime pristatyti visus Liudvinavo kūrėjus, supažindinti su jų darbais. Balandžio mėnesį tikimės atidaryti Jolitos Stralkutės rankdarbių parodą, dar vėliau numatę eksponuotis liudvinavietės, šiuo metu gyvenančios Anglijoje, rankdarbius“, – pasakoja V. Zabielienė. Biblioteka parodomis, pažintimis su kuriančiais žmonėmis, įsilieja į Liudvinave vykstančius renginius, skirtus Mažosios kultūros sostinės metams.