„Lituanicos“ skrydžio 85-ųjų metinių minėjimas

Liepos 14 d. vykusiame Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 85-ųjų metinių minėjime dalyvavo Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas, jo pavaduotojos Rūta Cirtautaitė ir Violeta Riaukienė, Savivaldybės tarybos nariai, Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, Seimo narys Bronius Markauskas, Lietuvos aviacijos muziejaus direktorius Remigijus Jankauskas, Karinių oro pajėgų atstovas Aleksas Karalavičius, Lietuvos aviacijos veteranų sąjungos pirmininkas Lietuvos aeroklubo prezidentas Jonas Mažintas, Stepono Dariaus anūkas Skirmantas Vaštaras, didelis būrys judrėniškių ir svečių iš viso rajono bei visos Lietuvos.

Sporto varžybomis ir pėsčiųjų žygiu prasidėjęs renginys tęsėsi Šv. mišiomis Judrėnų Švento Antano Paduviečio bažnyčioje. Vienas svarbiausių šventės akcentų – monumento Judrėnų seniūnijos aikštėje, skirto Lietuvos atkūrimo šimtmečiui atidengimas. Vėliau kartu su tradiciniu bėgimu „Atgimimo ugnis – Dariui“ šventė persikėlė į Dariaus kaimą, kur vyko iškilmingas minėjimas – „Lituanicos“ skrydžio 85-osioms metinėms, aviacijos programa, vyko mugė ir šventinis koncertas.

Kaip niekad daug gražių ir prasmingų žodžių išsakyta Steponui Dariui ir Stasio Girėno skrydžiui, kurį tik 15 metų skiria nuo atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio.

Lakūnas Steponas Darius, tikras Lietuvos patriotas, buvo labai įvairiapusiškas ir sumanus žmogus. Jis – ir drąsus kariuomenės racionalizatorius, ir sporto entuziastas bei naujų sporto šakų, visų pirma krepšinio, pradininkas Lietuvoje, vienas iš Klaipėdos krašto sukilimo organizatorių. Drąsiai galime teigti, jog Steponas Darius – vienas iš modernios valstybės kūrėjų. Tik pastaraisiais dešimtmečiais iš naujo atrandamos ir įvertinamos šios daugiabriaunės asmenybės interesų sferos.

Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas minėdamas Steponą Darių kaip Klaipėdos rajonui itin brangų ir svarbų žmogų, priminė, kad šis žemės kampelis turi ypatingą aurą − iš šių apylinkių, Balsėnų kaimo, kilę 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jurgis Šaulys ir 1990-ųjų metų Akto signataras Kazimieras Antanavičius. Netoliese, Kurmiuose – ir rašytojo Antano Ramono, kuris savo kūryba taip pat buvo patriotas, tylus rezistentas, tėviškė. Šių apylinkių miškuose veikė daug pokario partizanų, vyko mūšiai.

Kaip sakė Judrėnų seniūnijos seniūnas Zigmantas Simanauskas, ne vienus metus tartasi su bendruomene ir Savivaldybe, kaip gražiau ir teisingiau įprasminti Lietuvos atkūrimo šimtmetį ir kartu skrydžio 85-ąsias metines, ir nuspręsta atidengti monumentą Judrėnų miestelio centre, prie seniūnijos. Jį sukūrė skulptorius Darius Vilius, lėšų jam pastatyti skyrė ir Savivaldybė iš Šimtmečio paminėjimo programos.

Anot Lietuvos aviacijos muziejaus direktoriaus Remigijaus Jankausko, šiomis dienomis dag vyksta renginių skrydžiui paminėti, tačiau šventė Judrėnuose, Stepono Dariaus gimtinėje, yra ypač svarbi, šilta, vienijanti ir įkvepianti geriems, drąsiems darbams, − kaip gebėjo įkvėpti savo tautiečius pats Steponas Darius.

Judrėniškiams ir jų kraštui Steponas Darius visada buvo artimas, savas ir brangus. Stepono Dariaus gimtinė-muziejus, kuriam daugelį metų vadovauja Mėčislovas Raštikis – Lietuvos aviacijos muziejaus padalinys, tačiau Klaipėdos rajono savivaldybė taip pat nuolat prisideda ir rūpinasi muziejaus žinomumu, skirdama lėšų muziejaus naujiems eksponatams, projektams ir renginiams. Prieš keletą metų pasirašyta Aviacijos muziejaus ir Klaipėdos rajono savivaldybės bendradarbiavimo sutartis dar stipriau įpareigoja rūpintis Stepono Dariaus palikimu ir jį garsinti. 2007 m. memorialiniame parke pradėtas eksponuoti simbolinis granitinis kompasas žemėje, nuo kurio centro tiksliu azimutu pasodinti medeliai, žymintys pagrindines S. Dariaus gyvenamųjų vietų kryptis. Muziejuje veikia edukacinės programos vaikams, vadovas Mėčislovas Raštikis daug metų vadovauja vietos skautams, tęsdamas Stepono Dariaus patriotinio ugdymo idėjas. Muziejuje per metus apsilanko iki 2000 lankytojų, tačiau nemažai žmonių užsuka pasivaikščioti į parką, atvažiuoja į kasmet vykstančias aviacijos šventes paskraidyti mažiais lėktuvais.

„Lituanicos“ skrydis – lyg neblėstantis energijos žybsnis judrėniškių ir visų Klaipėdos rajono žmonių širdyse.