Daugiausia elektros birželį Lietuvoje pagamino saulės elektrinės, augo suvartojimas ir kaina

Lietuva

BNS Fotobanko nuotr.

ELTAŠaltinis: ELTA

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ praneša, kad aukšta temperatūra ir poreikis vėsintis birželio mėnesį didino elektros suvartojimą. Dėl silpno vėjo, besitęsiančio „EstLink 2“ remonto ir „NordBalt“ ribojimų daugiau gamino brangesnės šiluminės elektrinės, todėl augo elektros kaina.

„Litgrid“ duomenimis, birželio mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje siekė 92 Eur / MWh. Tai 21 proc. daugiau nei gegužę, kai kaina buvo 76 Eur / MWh. Šių metų birželio elektros kaina 8 proc. mažesnė nei pernai ir 143 proc. mažesnė nei 2022 metais.

Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovės Aistės Krasauskienės, daugiausia įtakos elektros kainoms turėjo aukšta oro temperatūra, elektros suvartojimo augimas dienos metu, neveikianti „EstLink 2“ jungtis ir išaugusi šiluminių jėgainių gamyba.

„Praėjusį mėnesį fiksavome spartų elektros suvartojimo augimą ir penktadaliu augusias elektros kainas. Nors įprastai Lietuvoje didžiausias elektros suvartojimas būna fiksuojamas ryte ir vakare, tačiau birželį ši tendencija pasikeitė. Dėl karščių ir augusio poreikio vėsintis didžiausias suvartojimas vasarą fiksuojamas link vidurdienio“, – penktadienį išplatintame pranešime cituojama A. Krasauskienė.

„Padidėjusią elektros paklausą birželį užtikrino šiluminės elektrinės. Vasarą Lietuvoje vidutinė vėjo jėgainių gamyba yra nedidelė, o saulės generacija vakarais irgi slopsta. Taip pat trūksta pigesnės elektros importo pralaidumų iš Skandinavijos: vis dar neveikia „EstLink 2“ elektros jungtis tarp Suomijos ir Estijos, o dėl aukštų temperatūrų antroje birželio pusėje buvo apriboti „NordBalt“ jungties pralaidumai“, – teigė ji, pažymėdama, kad karščiausiomis dienomis maksimali prekyba su Švedija siekdavo apie 500 MW iš įprastai prieinamų 700 MW.

Mėnesio viduryje pradėjo veikti dienos eigos aukcionai

„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovės teigimu, birželį prasidėjo naujas etapas elektros prekybos rinkoje.

„Birželio 13-ąją elektros rinką papildė 3 nauji einamosios paros aukcionai. Jų veikimo principas panašus į kitos paros (angl. day ahead) aukcioną, tačiau jie vyksta arčiau realaus prekybos elektra laiko ir sukuria rinkos dalyviams alternatyvą toliau veikiančiai nuolatinei einamosios paros prekybai“, – nurodė A. Krasauskienė.

„Augant kintamos generacijos ir vartojimo pajėgumams – saulės, vėjo elektrinių ar kaupiklių galiai – auga ir rinkos dalyvių poreikis operatyviai keisti savo gamybos ir pardavimo planus. Per antrą birželio pusę visuose trijuose einamosios paros aukcionuose Lietuvoje suprekiauti kiekiai siekė 3 GWh, laikui bėgant šie įrankiai, turėtų populiarėti, o prekybos kiekiai augti“, – pridūrė ji.

Didžiausia elektros kaina – Lenkijoje

Latvijoje ir Estijoje elektros kaina, anot „Litgrid“, buvo tokia pati kaip Lietuvoje. Kaimyninėje Lenkijoje elektros kaina išliko brangiausia Baltijos jūros regione ir siekė 105,5 Eur / MWh. Didžiausias kainos pokytis fiksuotas šiaurinėse Skandinavijos prekybos zonose, kur elektros kainos augo apie 40 proc. – nuo 15 Eur / MWh iki 21 Eur / MWh.

„Litgrid“ duomenimis, vidutinė elektros kaina birželio mėnesį Lietuvos kainų zonoje buvo 91,7 Eur / MWh, o tuo pačiu laikotarpiu 2022 ir 2023 metais ji atitinkamai siekė 223,2 ir 98 Eur / MWh.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 913 GWh. Palyginti su geguže, vidutinis elektros suvartojimas per mėnesį išaugo 5 procentais.

Daugiausiai gamino saulės elektrinės

Bendrai Lietuvoje per birželį buvo pagaminta 592 GWh elektros energijos – 7 proc. mažiau nei praeitą mėnesį, kai generacija siekė 638 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 65 proc. šalies elektros energijos suvartojimo, skelbia „Litgrid“.

Preliminariais Lietuvos gamybos duomenimis, saulės jėgainės birželį gamino daugiausiai – apie 40 proc. visos Lietuvos gamybos. Jų generacija, lyginant su geguže, išliko stabili ir siekė apie 235 GWh.

Vėjo elektrinių gamyba sumažėjo ketvirtadaliu nuo 201 GWh iki 150 GWh. Hidroelektrinių generacija taip pat sumažėjo 25 proc. nuo 87 GWh iki 65 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba augo 15 proc. nuo 81 GWh iki 92 GWh. Kitų elektrinių generacija augo 29 proc. iki beveik 50 GWh.

Bendras importo srautas sudarė 46 proc. šalies suvartojimo. Importas į Lietuvą siekė 642 GWh, palyginti su gegužės duomenimis, jis augo 10 proc. nuo 582 GWh. Birželį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 73 proc., o iš Lenkijos importuota 27 procentai.

Eksportas praėjusį mėnesį išaugo ketvirtadaliu, palyginti su gegužės mėnesiu, nuo 177 GWh iki 221 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Latviją – 85 proc., o likę - 15 proc. į Lenkiją, pranešė „Litgrid“.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt