Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Vėjo elektrinė / Shutterstock nuotr.
EtapliusŠaltinis: ELTA
Pasak „Litgrid“, įvertinus nuo birželio 7 iki rugsėjo 6 dienos pateiktus prašymus, perdavimo tinkle atsinaujinančios energetikos projektams rezervuota 1992 MW leistina generuoti galia. Vėjo elektrinėms rezervuota 464 MW galia, saulės elektrinėms – 500 MW galia, o kaupimo įrenginiams – 1027 MW galia, 2330 MWh talpa.
„Matome didelį rinkos susidomėjimą kaupimo įrenginiais, tačiau tuo pačiu reikia pastebėti, kad daliai projektų, kuriems šiame cikle rezervavome pralaidumus, pasirašyti ketinimų protokolus jau buvo siūloma ir ankstesniame cikle, tačiau vystytojai tokių sprendimų nepriėmė. Jau kitais metais, vasarį įgyvendinus sinchronizaciją su kontinentine Europa, kaupimo įrenginiai turės dideles galimybes rinkoje teikti balansavimo paslaugas. Didėjant atsinaujinančių išteklių generacijai šis poreikis tik augs“, – pranešime teigė „Litgrid“ Atsinaujinančios energetikos išteklių centro vadovas Ignas Junevičius.
Po praėjusio 3 mėnesių ciklo, kuris baigėsi birželio 6 d., „Litgrid“ pasiūlė sudaryti ketinimų protokolus 15 projektų, kurių bendra leistina generuoti galia 1,7 GW.
Šiemet jau pasirašyta 19 ketinimų protokolų, kurių bendra leistina generuoti galia – 1634 MW. Iš jų – 580 MW galios vėjo elektrinių, 525 MW galios saulės elektrinių ir 529 MW galios kaupimo įrenginių, kurių talpa – 1117 MWh.