PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Verslas2018 m. Rugsėjo 5 d. 18:14

Linksta sirpstančių aviečių šakos

Marijampolė

Redos Brazytės nuotr.

Marija BurbienėŠaltinis: Etaplius.lt


51163

Besikurdamas močiutės sodyboje prie Orijos ežero Raimondas Barisas planavo ją pritaikyti kaimo turizmui. Tačiau pastačius naują erdvų namą vyras apsigalvojo, jame apsigyveno pats ir ėmėsi naujos veiklos – ūkininkavimo.

img-0032.jpg

Pradėjo auginti braškes

– Ūkininku tapau prieš šešerius metus ir močiutės 6-uose hektaruose, kuriuose nuomininkai anksčiau sėjo javus, pasodinau braškių. Kadangi neturėjau patirties, prisodinau įvairių veislių, norėdamas įsitikinti, kurios duos didesnį derlių, – ūkininkavimo pradžią prisimena Raimondas.

Taip buvęs verslininkas tapo jaunuoju ūkininku. Braškių laukai plėtėsi, senus uogienojus keitė nauji. Derlius tai geresnis, tai menkesnis buvo. Šiemet braškės sako derėjusios prasčiau, nes žiema buvo šalta ir sausa, krūmeliai iššalo, išdžiūvo. Vis dėlto nors ir menkesnis, o šią vasarą – dar ir greitesnis – braškių sezonas, pasak Raimondo, nebuvo nuostolingas. Juolab kad kartu su braškėmis augo, brendo ir į prekybos taškus keliavo žirniai.

Šalia braškių – žirnių ankštys

Apsvarstęs riziką, ūkininkas sako vis galvojęs ką, be braškių, dar galėtų auginti.

– Idėja auginti žirnius atėjo tiesiog savaime. Perskaičiau žurnale, kad Šiauliuose moteris, tikriausiai tuo metu vienintelė Lietuvoje, augina ir pardavinėja žaliuosius žirnelius su ankštimis. Susidomėjau ir aš. Antri metai auginau. Šiemet tik dviejuose hektaruose sėjau „Maxi Gold“ – vidurinio ankstyvumo sėklas, auginančias dideles ankštis. Tikėjausi priskinti 4 tonas, tačiau šiemet žirniai irgi prasčiau augo, tad priskyniau perpus mažiau. Kitąmet gal keturis pasėsiu ir rinksiuosi skirtingo derlingumo, – planuoja ūkininkas.

Kodėl derlius buvo mažesnis, tarsi savaime suprantama – dėl sausros. Laistyti braškyną viena, o laistyti žirnių lauką vyras sako neturėjęs galimybių. Vis dėlto jis džiaugiasi, kad nors ir buvo sausa, žirniai nekirmijo.

– Derliui įtakos turi sėja, – pastebi ūkininkas. – Geriausia žirnius sėti balandžio pradžioje, o sėtuose šio mėnesio gale gali ir kirmėlių būti.

Ne visos veislės pateisino lūkesčius

Pastaruoju metu didžiausias rūpestis – avietės, kurioms skirtas taip pat nemažas plotas. Pašnekovas neslepia, kad ir šių uogų veisles atsirinko ne iškart.

– Pirmosios „Polka“ nepateisino lūkesčių – uogos mažos ir sausos, todėl jų lysves jau baigiu likviduoti. Neskanios buvo ir vasarinės veislės avietės „Octavia“. Dabar auginu labai geras avietes „Amira“. Jų uogos didelės, stambios, saldžios, o nuskintos greitai negenda, realizuoti gali ir dviejų dienų uogas, – džiaugiasi Raimondas.

Vokietijoje aptikęs rudeninės veislės aviečių ūkininkas užsisakė internetu. Surastas vežėjas pristatė tūkstantį vazonėlių su nedideliais aviečių daigais.

– Pirkau, kai dar euro neturėjome. Vazonėlis, įskaičiuojant ir pargabenimo kainą, atsiėjo po 4,5 lito. Pasodinau pavasarį, o rudenį jau skyniau uogas, – „Amiros“ pasirinkimu džiaugiasi Raimondas, nesiskųsdamas nei jų priežiūros sunkumu, nei uogų realizacija.

Prieš trejus metus tūkstančiu daigų apsodino keturias 100 metrų vagas, tarp kurių paliko 3 m taką. Dabar krūmams išsiplėtus, šakoms nusvirus, tarpas tarp eilių perpus susiaurėjo, bet su traktoriuku pravažiuoti ir tarpvagiuose augančią žolę išpjauti dar įmanoma. Greta pirmųjų aviečių vagų vyras toliau plečia avietyną jau iš savo užsiaugintų ūglių. Dabar avietynas tapo dukart didesnis.

Avietės mėgsta drėgmę

Prižiūrėti avietyną, pasak ūkininko, lengviau negu braškyną. Nuskynus uogas, vėlyvą rudenį arba netgi pradėjus snigti tereikia aviečių rykštes nupjauti trimeriu. Tie, kurie nori rinkti du derlius, pirmamečius remontantinių aviečių stiebus tiktai patrumpina. Tačiau, pasak Raimondo, visiškai nupjautos avietės užaugina didesnes uogas ir derlius būna geresnis.

Aviečių nereikia dažnai laistyti, bet prilieti vandens būtina negailint. R. Baryso avietynas troškulio nejaučia – vagose nutiestomis žarnomis vanduo teka per visą sklypą. Avietėms augti įtakos turi ir žemė. „Geriausia joms juoda žemė. Kur molinga, krūmai mažesni“, – pastebėjęs ūkininkas.

Kai vasarinės uogos jau baigiasi, pradeda sirpti rudeninės. R. Baryso avietyne šakos aplipę uogomis. Nors bręsta ne visos kartu, bet iš didelio ploto kasdien jau prirenkama po keliasdešimt kilogramų uogų.

Jas, kaip ir kitą užaugintą derlių, ūkininkas veža į Kauną ir Vilnių, ten jį superka smulkūs prekeiviai, o sekmadieniais – į Kalvarijos turgų.

– Bet kada užsinorėjus pasilepinti gardžiomis avietėmis, jų užsisakyti galima internetu. Tuo užsiima Kristijonas, – sūnaus pagalba džiaugiasi ūkininkas. Beje, pirkti internetu pigiau negu turguje.

Paragavusiems remontantinės veislės „Amira“ uogų ir įvertinusiems jų skonį R. Barisas siūlo patiems pasisodinti ir užsiauginti.

– Vis dėlto pirkti žmonės nenori, priešingai, visi dabar kažkodėl naikina avietynus... – stebisi jis.

Priežastis, matyt, viena – nusipirkti paprasčiau... Jų skonį, kvapą ir naudingąsias savybes vertina visi – dėl vertingų medžiagų ir vitaminų gausos avietės vadinamos vienomis vertingiausių uogų.