Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Vardenis PavardenisŠaltinis: Etaplius.lt
Rugsėjo 15 d. minima Pasaulinė limfomos diena. Kasmet Lietuvoje dėl šios ligos netenkame daugiau nei pusantro šimto gyventojų. 2016 m. nuo limfomos mirė 180 žmonių, 2015 m. – 184, 2014 m. – 155.
59bb6eb16e590.jpg
Limfa – tai skaidrus skystis, gaminamas kūno audiniuose ir cirkuliuojantis limfagyslėmis po visą kūną. Limfoje yra ląstelių, vadinamų limfocitais, kurios padeda organizmui apsisaugoti nuo infekcijos. Normalus organizmo ląstelių dalijimasis – tai kontroliuojamas procesas, tačiau kartais dėl įvairių priežasčių ląstelių dalijimasis sutrinka, jos ima daugintis nekontroliuojamai ir suformuoja darinį, vadinamą naviku. Limfoma – tai limfinės sistemos piktybinis navikas, bet ji gali pažeisti ir kitus organus, dažniausiai blužnį ar kaulų čiulpus.
Yra daugiau kaip 60 limfomos tipų. Jie skirstomi į:
- Hodžkino;
- B limfocitų (anksčiau vadinta ne Hodžkino limfoma);
- T limfocitų (anksčiau vadinta ne Hodžkino limfoma);
- lėtinę limfoleukemiją.
LIMFOMOS GALI PLISTI ŽAIBIŠKAI AR LĖTAI – TAI PRIKLAUSO NUO LIMFOMOS TIPO. LAIKU NEDIAGNOZUOTA IR NEGYDOMA AGRESYVIA LIMFOMOS FORMA SERGANTIS ŽMOGUS GALI MIRTI PER KELIAS SAVAITES AR MĖNESIUS.
Limfomos atsiradimo priežastys nėra žinomos. Viena dažniausių kraujo vėžio formų neišsiskiria specifiniais požymiais, o susirgimo simptomai, tokie kaip nuovargis, nepaaiškinamas svorio kritimas, naktinis prakaitavimas, žmonių dažnai yra siejami su dideliu darbo krūviu, sparčiu gyvenimo tempu ir nėra vertinami kaip ligos sukeliami negalavimai.
Yra išskiriami šie ligos rizikos veiksniai:
- Aplinkos veiksniai – jonizuojančioji spinduliuotė, chemikalai;
- Infekcija – ŽIV, HTLV-1 virusas, Epštein Baro virusas;
- Genetiniai veiksniai – imuninės sistemos nepakankamumas;
- Organų transplantacija – skiriant medikamentus, slopinančius imuninę organizmo sistemą.
Simptomai
Limfomos simptomai priklauso nuo to, kurią vietą pažeidžia liga. Dažniausias simptomas – neskausmingas darinys kaklo, kirkšnies ar pažasties srityje. Jeigu pažeisti kiti organai, tuomet simptomai priklauso nuo pažeisto organo. Limfomoms būdingi bendrieji simptomai:
- stiprus prakaitavimas arba karščiavimas, ypač naktimis;
- apetito netekimas, svorio kritimas arba nuovargis;
- viso kūno niežulys;
- pasikartojantis kosulys arba dusulys.
Vaikams (dažniau esant ne Hodžkino limfomai) gali atsirasti kosulys arba kvėpavimo sutrikimų. Taip pat jie gali jausti pilvo skausmą. Kartais vaikams čiuopiamas darinys pilvo srityje.
Pažengusios limfomos simptomai:
- Ligai pažeidus limfinius audinius pilvo srityje, juntami pilvo skausmai, spaudimas pilvo srityje, virškinimo sutrikimai;
- Padidėję limfiniai mazgai gali spausti kraujagysles ir sukelti rankų bei kojų patinimą, dėl spaudžiamų nervų gali skaudėti ar tirpti rankos ir kojos;
- Ligai progresuojant mažėja organizmo atsparumas infekcinėms ligoms;
- Galimi skausmai dėl spaudžiamų nervų;
- Kosulys ar dusulys dėl bronchų, plaučių pažeidimų.
Dažnai ankstyvas diagnozės nustatymas turi įtakos gydymui ir ligos eigai. Todėl jei Jums ar Jūsų vaikui pasireiškė minėti simptomai labai svarbu kuo anksčiau kreiptis į hematologą (kraujo ligų gydytoją). Tačiau reikia atsiminti, kad yra daug ligų, kurioms būdingi panašūs simptomai, taigi jie nebūtinai rodo, kad sergama limfoma.
LIMFOMOS DIAGNOZĖ TIKRAI NĖRA MIRTIES NUOSPRENDIS IR NORS LIGA PAREIKALAUJA DAUG JĖGŲ IŠ PACIENTO IR ARTIMŲJŲ, PASITELKUS INOVATYVIAS DIAGNOSTIKAS IR GYDYMO PRIEMONES, IŠGYTI TIKIMYBĖ YRA DIDELĖ.