Lija: būkime namų fėjos!

Šiauliai

I. Gudžiūnė kulinarinius gabumus paveldėjo iš prosenelės ir močiutės. Pastaroji netgi buvo įkūrusi bandelių kepyklą. „Po pamokų bėgdavau jai padėti. Būdama 13–14 metų, mokėjau paimti tešlos gabaliuką, kuris svertų lygiai 50 gramų“, – šypsosi Irma. (Ug­nės Liau­dans­ky­tės nuo­tr.)

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

65471

Portalo Etaplius.lt vyriausioji redaktorė Irma Gudžiūnė atsilieptų šaukiama dar vienu vardu – savaitraščio skaitytojai ją pažįsta kaip sumanią kulinarę Liją. Ir vardą, ir pareigas Irma prieš ketverius metus paveldėjo iš savo pirmtakės, dalijusios receptus. Naująjį amplua mergina pagardino ypatingu prieskoniu – nuoširdumu.

Slėpė sudegusį pyragą

– Lijos vardą paveldėjai, o kulinarinius gabumus?

– Mano prosenelė buvo vestuvių kulinarė. Esu iš Vilkaviškio krašto – atsimenu, kaip prosenelė prieš Kalėdas kepdavo suvalkietiškų bulkų su cinamonu. Jos taip skaniai kvepėdavo, kad mes, vaikai, negalėdavome sulaukti švenčių. Prosenelės dukra, mano močiutė, buvo siuvėja. Matyt, vienu metu jai įgriso šis amatas, todėl įkūrė bandelių kepyklą – po pamokų bėgdavau jai padėti. Būdama 13–14 metų, mokėjau paimti tešlos gabaliuką, kuris svertų lygiai 50 gramų (šypsosi).

– Vadinasi, virtuvėje sukinėtis pradėjai jau paauglystėje?

– Taip. Pamenu, pirmasis mano rimtas kepinys buvo skruzdėlynas. Iš tikrųjų esu iš tų žmonių, kurie mėgsta viską daryti greitai, todėl man keistas šis paauglystės pasirinkimas – užtrukau 6–7 valandas. Bet sumanymas pasiteisino, nuo to laiko per kiekvienas Kalėdas šeimai kepdavau skruzdėlyną.

Tiesa, ne visi mano kulinariniai eksperimentai buvo tokie sėkmingi. Kartą, kai namuose nebuvo tėvų, sugalvojau pagaminti įmantrų morenginį pyragą. Nepavyko. Pyragas taip sudegė, kad supakavau jį su visa skarda ir paslėpiau šiukšlių konteineryje. Jaunesnei sesei prigrasinau, kad tėvams nesakytų, nei kas dėjosi namuose, nei kur pradingo skarda (juokiasi).

– O kaip gamini dabar? Chaotiškai, slėpdama įkalčius, ar ramiai, užsirišusi gėlėtą prijuostę?

– Chaosas buvo iki tampant Lija. Tuomet nieko neplanuodavau, tiesiog atsidarydavau šaldytuvą ir gamindavau iš turimų produktų. Atsiradus Lijai, atsirado planas. Buvau įpareigota apgalvoti produktus, juos pasverti, kad receptas pavyktų skaitytojams. Iš anksto žinau, ką gaminsiu. Pavyzdžiui, apie šventinius patiekalus pradėjau galvoti nuo lapkričio vidurio. Labai džiaugiuosi, kad išmokau tvarkos – su ja atėjo atsipalaidavimas. Jeigu buvo sunki diena, grįžusi į namus, sausainius kepu ne chaose, o malonioje ramybėje.

– Maisto gaminimas leidžia užsimiršti?

– Turbūt, kad taip. Tik aš viską matuoju akimis. Todėl labiausiai atsipalaiduoju, serviruodama stalą, lankstydama servetėles, komponuodama maistą lėkštėje.

Pateikimas man labai svarbus – kiekvieną kartą suku galvą dėl nuotraukų. Galiu atskleisti paslaptį: daugelis maisto tinklaraštininkų, kulinarinių TV laidų vedėjų maistą fotografuoja ir filmuoja pusiau keptą, nes tuomet jis atrodo gražesnis. Kepti pabaigia tik po fotosesijos. Esu taip dariusi su antimi, nors stengiuosi tokio būdo nepraktikuoti – noriu, kad viskas būtų tikra ir nuoširdu.

img-8011.JPG

Žmonėms patinka tai, kas kelia sentimentų

– Skaitydama tavo receptus savaitraštyje arba tavo tinklaraštyje „Virtuvės princesė“, pastebiu, kad dažnai pasiūlai alternatyvų. Pavyzdžiui, tiems, kurie neturi egzotiškų ingredientų, mėgsta saldžiau arba sūriau. Galvoji apie savo skaitytojus?

– Savaitraščio auditorija – brandūs žmonės, kuriems maisto gaminimas yra kasdienis darbas. Norisi palengvinti, o ne apsunkinti jų buitį. Kad nereikėtų bėgti į parduotuvę ieškoti egzotiško prieskonio – vietoje jo galima naudoti kitą produktą, suteiksiantį patiekalui panašų skonį. Pati turiu alergiją keletui ingredientų, todėl suprantu ir tuos žmones, norisi jiems pagelbėti vieną pakeisti kitu.

– Turi atgalinį ryšį? Žinai, kas patinka tavo skaitytojams?

– Kiek yra tekę susitikti su savo skaitytojais, jie prašo lengvų, pigių ir paprastų receptų. Prašymų ypač padaugėja prieš šventes. Iš naujesnių receptų populiarūs buvo mini čeburekai ir pomidorų mišrainė žiemai. Dėl jos sulaukiau labai daug žinučių – kai kurie skaitytojai prisiminė girdėję šį receptą iš savo močiučių. Apskritai, žiūrint į populiarumą, žmonėms patinka tai, kas seniai užmiršta, kas asocijuojasi su prisiminimais, kelia sentimentų.

– Prakalbai apie sentimentus. Galbūt esi gaminusi savo prosenelės suvalkietiškų bulkų?

– Ne, bet laikraštyje buvo kitas mano giminės receptas – mielinės bandelės su kopūstais. Nei prosenelės, nei močiutės nebėra gyvų, bet mama turi receptų knygelę su jų receptais – vertėtų pažiūrėti.

Rungtynės ir slėpynės virtuvėje

– Kokių produktų visuomet rastume tavo šaldytuve?

– Kiaušinių ir pieno, nes nežinia, kada būsiu blogos nuotaikos ir sugalvosiu kepti pyragų. Nelabai mėgstu saldumynų ir pats kepimas man yra tarsi terapija – o jau tegul valgo juos kas tik nori (šypsosi).

– Visuomet galvojau, kaip pasisekė tiems, kurie gyvena su maisto tinklaraštininkais. Gardūs pusryčiai, pietūs ir vakarienės...

– Iš dalies, nes kokią duoklę atiduodu skaitytojams, tokią ir šeimai. Tik būna, kad draugas užsimena, jog pasiilgo vieno ar kito patiekalo, o aš noriu bandyti naujus receptus – prie senųjų negrįžtu. Didelės bėdos nėra, nes jis – diplomuotas kulinaras. Mudu kartais net pasirungiame virtuvėje, pasidalijame patarimais (šypsosi).

– Kokia tavoji virtuvė?

– Skaudus klausimas, nes mūsų virtuvė nėra didelė. Artimieji, draugai man dažnai dovanoja įvairiausių buities daiktų. Tai ypatingą sūrio tarką, tai šaukštelį ledams paimti. Aš pati labai mėgstu keisti indus: dar pilna senų, o aš jau perku naujus. Todėl mano virtuvėje viskas iškaišiota po spinteles, po sandėliukus ir jeigu sugalvoju kepti vaflių, pirmiausia turiu gerokai pavargti, kol surandu keptuvę (šypsosi). Mano svajonių virtuvė – erdvi, balta, su medžio akcentais.

– Kaip šįmet atrodys tavo Kalėdų stalas?

– Dar rudenį pradėjau domėtis, kas bus madinga. Tik man nepatiko šių metų Kalėdų spalvos: vandenyno, švelni rožinė. Grįžau prie tradicinių: baltos, raudonos, auksinės, sidabrinės. Iš tikrųjų visada pirmiausia planuoju spalvą ir tik tada patiekalus, jų puošybą.

– Šventinis laikotarpis. Ko palinkėtumei savo skaitytojams?

– Linkiu naujais metais atrasti kūrybos ir įkvėpimo krislelį, būdą atsipalaiduoti. Ypač moterims gamtos duota būti namų židinio fėjomis. Tereikia surasti lengvų receptų, gerų patarimų ir laiką virtuvėje praleisti ne kaip prievolėje. Nebūkite suplukusios namų šeimininkės, būkite namų fėjos!

img-7976.JPG

Lijos pasiūlymai Kalėdų vaišių stalui

Apsnigtos “Eglutės” arba sausainiai su glaistu

img-20181207-123133.jpg

Visi prieš šventes kepa meduolius ar sausainius iš meduolių tešlos. Aš siūlau išsikepti minkštų sviestinių sausainių, kuriuos galėsite dekoruoti atskirai ar sulipdyti į eglutę. Tokia eglutė puikiai tiks kelionei į svečius ar valgomoms dovanoms.

Sausainių tešlai reikės:

• 200 g sviesto;
• 2 kiaušinių trynių;
• 150 g cukraus;
• 100 g grietinės arba kefyro;
• 3 g kepimo miltelių;
• 380 g miltų.

Glaistui:

• pusės citrinos sulčių;
• 100 g cukraus pudros.

img-20181207-104049.jpg

Sviestą ištirpdome, pilame cukrų, grietinę arba kefyrą ir dedame dviejų kiaušinių trynius. Viską gerai išmaišome, tada beriame kepimo miltelius ir miltus. Išminkome tešlą – ji bus labai minkšta. Imame norimas formeles ir, iškočioję tešlą apie pusės centimetro storio lakštu, išspaudžiame figūras. Paprastiems sausainiams galite rinktis eglutės, žmogeliuko, elnio ar kokias tik norite formeles. Eglutei formuoti prireiks apie 10 skirtingo dydžio žvaigždės formelių.

Į skardą klojame kepimo popierių ir ant jo dėliojame paruoštas figūras. Kepame apie 15 minučių iki 180 laipsnių temperatūros įkaitintoje orkaitėje. Kol sausainiai atvės – pasiruošiame glaistą.

Į 100 gramų cukraus pudros įspaudžiame pusės citrinos sultis ir gerai išmaišome. Jei maišosi labai sunkiai – įspauskite dar šiek tiek sulčių.

Atvėsusius sausainius aptepkite glaistu ir leiskite sustingti. Jei klijuosite eglutę, pasilikite šiek tiek glaisto jai sulipdyti. Dėkite nuo didžiausios iki mažiausios žvaigždės į viršų.

Jei pasirinkote ruošti sausainius, sustingus glaistui, juos papildomai galite papuošti spalvotais glaistais ar įvairiais pabarstukais.

Užkandis “Gėlė” su sūrio viduriuku

img-20181210-212526.jpg

Ilgai sukau galvą, kokį nematytą užkandį paruošti švenčių stalui. Nusprendžiau, jog čia puikiai tiks bemielės tešlos lapeliai su keptu pelėsiniu sūriu.

“Gėlei” reikės:

• pakuotės šaldytos bemielės tešlos;
• 5 šaukštų alyvuogių aliejaus;
• 100 g kietojo tarkuoto sūrio;
• plonai pjaustyto kumpio arba šoninės;
• krapų arba petražolių;
• 1 kiaušinio;
• sezamo sėklų;
• 1 pelėsinio sūrio “Camembert” gabalėlio (apvalaus).

img-20181210-212852.jpg

Pirmiausia šiek tiek atsišildome tešlą, kad ją galėtume lankstyti. Ant kepimo popieriaus į skardą dedame sūrio gabalėlį ir jį apjuosiame tešlos juostele. Tešlos lapelį pjauname į keturias dalis (pjūvis horizontaliai ir vertikaliai per vidurį). Gauname 4 stačiakampius, kuriuos patepame alyvuogių aliejumi. Ant viršaus barstome kietojo sūrio, krapų ar petražolių, dedame plonus kumpio griežinėlius. Perlenkiame stačiakampį per pusę taip, kad kumpis liktų viduje, tada per vidurį paspaudžiame pirštais, taip suformuojame dekoratyvinį lapelį. Tokį lapelį klijuojame prie sūrio, apsukto juostele. Galite tokių lapelių priklijuoti vieną ar dvi eiles, papuošti sūrio viršų iš tešlos pagamintomis juostelėmis.

Kepame apie 20–30 minučių 180 laipsnių temperatūroje. Iškepus atsargiai prapjauname sūrio viršų, nepažeisdami kraštų, kad neišbėgtų skystoji sūrio dalis. Plėšiame po lapelį ir mirkome į sūrį!

Tuno tortas – “nesmaližiams”

img-20181217-165222-resized-20181218-103339407.jpg

Pati labiau mėgstu kepti saldumynus nei juos valgyti, todėl sau renkuosi sūrius tortus. Ne išimtis ir šios šventės. Save lepinsiu tuno tortu.

Tortui reikės:

• nesaldžių “Napoleono” lakštų (rasite didžiosiose parduotuvėse);
• 2 dėžučių konservuoto tuno (vieną imu savo sultyse, kitą aliejuje);
• 200 g fermentinio sūrio;
• 5 kiaušinių;
• skardinės konservuotų žirnelių;
• 150 g majonezo (geriausiai tiks “Hellmann’s”);
• daržovių papuošimui (pomidorai, agurkai, salotų lapai).

img-20181217-165237-resized-20181218-103309430.jpg

Pirmiausia išsiverdu kiaušinius, juos nulupu ir susmulkinu. Į indą su kiaušiniais beriu žirnelius, tuną, 150 gramų tarkuoto sūrio (likusį naudosime dekoravimui). Jei norite gaivesnio torto, galite pjaustyti ir šviežių agurkų. Dedame 3–4 šaukštus majonezo, išmaišome ir gauname torto pertepimą. Ant gražaus padėklo dedame pirmą torto lakštą, tepame įdaru ir užklojame kitu lapu. Taip darome kiek tik norisi sluoksnių. Viršutinį lakštą aptepame majonezu, barstome tarkuotą sūrį ir puošiame daržovėmis.

Šį kartą įsigijau keturkampių lakštų, tačiau man labiau patiko, kai tortą gaminau iš apvalių. Apvalių lakštų šonus lengviau dekoruoti, aptepant majonezu ir apklijuojant sūriu, o štai kvadratinio torto šonų papuošti nepavyksta, be to, tokie kraštai greičiau lūžta ir trupa nei apvalūs lakštai. Tad jei norite padaryti tobulą tortą – nepatingėkite paieškoti lakštų. Kepti patiems prieš šventes nesiūlau tik dėl laiko stokos. Nejau norėsis keletą vakarų skirti vien tik tuno tortui?

Sprandinė, pasivoliojusi Dižono garstyčiose

img-20181207-145011.jpg

Vis kepu antį, vištą, o šį kartą pagalvojau, kad norisi naujienos. Išbandžiau sprandinę garstyčių marinate ir šioms Kalėdoms rekomenduoju išbandyti naują skonį.

Jums reikės:

• 600 g kiaulienos sprandinės (3–4 asmenims);
• Dižono garstyčių su grūdeliais;
• keleto šaukštų alyvuogių aliejaus;
• keleto šaukštų citrinos sulčių;
• kelių česnako skiltelių;
• druskos ir pipirų;
• kelių lauro lapelių;
• saldžiosios paprikos miltelių.

img-20181207-145136.jpg

Sumaišykite visus marinatui skirtus ingredientus, išskyrus druską ir pipirus. Ištrinkite marinatu mėsą ir laikykite bent pusę dienos, galite ir ilgiau. Aš mėgstu tokį mėsos gabalą dar apvynioti ir suveržti siūlu, tada man jis iškepa sultingesnis. Druskos ir pipirų dedu tik prieš kepimą – esu įsitikinusi, kad druska išsausina mėsą, todėl neleidžiu jai paveikti mėsos. Žinoma, vietoj kiaulienos sprandinės galite rinktis ir kitokią kiaulienos dalį ar jautieną.

Kepkite skardoje ant išklotos folijos. Geriau rinkitės mažesnę temperatūrą ir kepkite ilgiau. Aš 160–180 laipsnių temperatūroje kepu apie valandą, po to temperatūrą šiek tiek padidinu ir, pavartydama mėsą skirtingais šonais, paskrudinu.

Patiekite ant padėklo ar po gabalėlį dėkite į lėkštes. Skanu tokią mėsą ragauti su apkeptomis bulvėmis, žaliomis salotomis bei barbekiu padažu.

Sočių ir jaukių švenčių!

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt