Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt
Šiaulių teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriaus vedėja Dalia Ozolienė susitikime su Joniškio trečiojo amžiaus universiteto bendruomene skaitė paskaitą apie mikroorganizmų atsparumą antibiotikams bei pateikė informaciją apie šeimos gydytojo medicinos normoje numatytus tyrimus, kurių atlikimo išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Diskusijos metu joniškiečiai skundėsi, kad už kraujo mėginių paėmimą tyrimui gydymo įstaigose iš pacientų imamas mokestis.
Šeimos gydytojo medicinos normoje nurodyti tyrimai atliekami nemokamai
D. Ozolienė susitikime pabrėžė, kad pacientui, apdraustam privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), šeimos gydytojo medicinos normoje nurodyti tyrimai, gydytojui paskyrus, yra atliekami nemokamai. Už šiuos tyrimus sveikatos priežiūros įstaigoms PSDF biudžeto lėšomis sumoka ligonių kasos. Pacientas neturi papildomai mokėti nei už mėginių paėmimą, nei tam naudojamas talpas.
D. Ozolienė informavo, kokie tyrimai yra numatyti šeimos gydytojo medicinos normoje: hematologinis kraujo tyrimas, gliukozės kiekis kraujyje, gliukozės toleravimo mėginys, C reaktyvus baltymas ir ENG, kraujo grupė ir Rh faktorius, sifilio (RPR ir TPHA), žmogaus imunodeficito viruso testas, kreatininas, kalio ir natrio kiekis kraujo serume, bendras šlapimo tyrimas ir albumino / kreatinino santykis šlapime, šlapimo pasėlis, lipidų apykaitos tyrimas (lipidograma), cholesterolio kiekis kraujyje (profilaktiškai suaugusiems tiriamas 1 kartą per metus), ALAT, ASAT, ŠF, bilirubinas, TTH, PSA, šlapimo rūgštis, tam tikrais atvejais virusinio hepatito B ir C tyrimai, slapto kraujavimo išmatose testas, koprograma, enterobiozės tyrimas.
Pranešėjos teigimu, pacientams, vartojantiems kraują skystinančius vaistus (varfarinum), siekiant išvengti komplikacijų, 12 kartų per metus ligonių kasos apmoka kraujo krešumo tyrimą. Sergantiesiems cukriniu diabetu 4 kartus per metus ligonių kasos apmoka glikozilinto hemoglobino tyrimą, kuris, siekiant išvengti komplikacijų, turėtų būti atliekamas kas tris mėnesius. „Prieš operaciją atliekamas kraujo krešumo tyrimas ir nustatoma kraujo grupė. Šiuos tyrimus PSDF lėšomis apmoka ligonių kasos“, – priminė D. Ozolienė.
Antibiotikų nereikia, jeigu susirgimas – virusinis
Pranešėja priminė, kada nereikia antibiotikų: jeigu susirgimas virusinis, antibiotikų visai nereikia. Perteklinis antibiotikų vartojimas skatina bakterijų atsparumą, išreguliuoja žarnyno mikroflorą.
Pasak D. Ozolienės, siekiant nustatyti infekcijos kilmę – bakterinė ar virusinė, naudingas CRB kiekio tyrimas. Kuo aukštesnis CRB, tuo didesnė tikimybė, kad infekcija yra bakterinės kilmės. Šis rodiklis padeda medikui apsispręsti dėl būtinybės pacientui skirti antibiotikų. O streptokoko antigeno nustatymo testas atliekamas siekiant nustatyti, kad ligos sukėlėjas – būtent streptokokas.
„Nustačius, kad ligos sukėlėjas yra streptokokas, reikėtų skirti šį konkretų sukėlėją veikiantį siauro spektro antibiotiką – fenoksimetilpeniciliną“, – sakė pranešėja. D. Ozolienės žodžiais, svarbiausias principas skiriant vaistus – nepakenkti ligoniui, kiek įmanoma išvengti šalutinio poveikio. Antibiotiko skyrimas prasideda nuo tikslios diagnozės. Nustačius streptokoką, siauro spektro antibiotikas yra saugiausias pasirinkimas.
D. Ozolienės teigimu, deja, vis dar išrašoma per daug plataus spektro antibiotikų ir per mažai siauro veikimo antibiotikų. Dažnai naudojami makrolidai. Lyginant su Švedija, kurioje penicilino vaikams skiriama 15 kartų daugiau negu makrolidų, Lietuvoje atvirkščiai – makrolidų tris kartus daugiau negu penicilino. Dėl neracionalaus antibiotikų vartojimo bakterijos tampa vis atsparesnės, o infekciniai susirgimai sunkiau įveikiami ar net nebeišgydomi.