Ligoninėje ribojamas pacientų lankymas – saugomasi gripo

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje surengta spaudos konferencija, kurios metu aptartas gripo plitimas Šiaulių mieste. Daugėjant mieste susirgimų viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu nuspręsta ligoninėje griežtinti ligonių lankymą ir apsaugoti sergančiuosius kitomis ligomis nuo užkrato. Medicinos direktorė Vaiva Makštutienė sakė, jog ligoninėje sergančių gripu - tik keletas, tačiau būtina saugoti ne tik ligoninės pacientus, bet ir sveikiesiems vengti viršutinių kvėpavimo takų infekcijų bei gripo, o susirgus – gydytis ir neplatinti infekcijos.

Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktorė Vaiva Makštutienė spaudos konferencijoje pastebėjo, jog pacientų daugėja ne tik poliklinikose, ir ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje. Čia atvyksta žmonės po darbo valandų, savaitgaliai, kai šeimos gydytojams baigiasi darbo valandos. Medikė pataria nelaukti vakaro, bet kreiptis į šeimos gydytojus.

Priėmimo skyriuose šiuo metu didelis srautas pacientų, tad kosintys ir čiaudintys čia tikrai nepageidaujami. Juolab, kad skyriuje stinga personalo ir eilėse teks laukti ilgiau.

Eiti į ligoninės priimamąjį nepatariama ir dėl to, kad dėl ūmios viršutinių takų infekcijos ar gripo niekas į ligoninę neguldys, bet skirs ambulatorinį gydymą, ką padarytų ir šeimos gydytojas. Į ligoninę pacientai guldomi tik dėl gripo komplikacijų, kurioms esant ir reikia vykti į ligoninę.

Respublikinė Šiaulių ligoninė stiprina ne tik sergančiųjų srauto kontrolę, bet ir pacientų lankymą visuose ligoninės skyriuose. Labiausiai lankymas bus ribojamas Chirurgijos korpuso skyriuose bei Širdies ir kraujagyslių centre, kur gydomi sunkių būklių pacientai ir papildoma infekcija ypač pakenktų.

Lankymas ribojamas ne dėl didelio sergančiųjų skaičiaus, bet todėl, kad dėl kitų sveikatos problemų gydomi žmonės nebūtų užkrėsti gripu“, - sakė gydytoja ir stebisi tais, kurie į ligoninę lankyti artimo žmogaus ateina karščiuodami, nors skyriuje pacientai, gydomi po miokardo infarkto ar kitos pavojingos ligos. Tad užkrėtę infekcija tik pakenktų artimam žmogui.

Sergančiųjų gripu ligoninėje nėra daug. Kaip teigė V. Makštutienė, ligoninėje gydomi tik tie pacientai, kuriems diagnozuojama ypač sunki gripo forma arba dėl gripo komplikacijų. Dažniausiai pasitaikančios gripo komplikacijos yra virusinės arba bakterinės kilmės plaučių uždegimas, prienosinių ančių uždegimas, vidurinės ausies uždegimas. Retesnės, bet itin pavojingos komplikacijos yra širdies raumens ir smegenų uždegimas, dėl kurių taip pat tenka gydyti pacientus Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.

Pacientai, paguldyti į ligoninę dėl gripo, gydomi specialiose palatose, kad neužkrėstų kitų. Anot V. Makštutienės, šiuo metu ligoninėje gydomi keli pacientai, kuriems diagnozuotas gripas. Medikai mano, jog šiemet sergančiųjų nebus labai daug.

Susirgus – į polikliniką

Ypač svarbu gripo epidemijos metu laikytis gripo plitimą ribojančių priemonių. Viena jų – sergantiems nesilankyti ligoninėje, kur didelis srautas kitomis sunkiomis ligomis sergančių žmonių. Šiaulių centro poliklinikos vadovas Mindaugas Maželis patikino, kad šeimos gydytojai poliklinikoje dirba ir šeštadieniais nuo 9 iki 14 val. Gripo epidemijos metu poliklinikoje įrengtas skubios pagalbos kabinetas, kuriame teikiama pagalba, kai nedirba pasirinktas šeimos gydytojas arba prie jo kabineto durų ypač didelė eilė.

Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. slaugos administratorė Irena Prichockienė taip pat priminė, kad šeštadieniais nebūtina vykti į ligoninės priimamąjį, nes Centras dirba nuo 8 iki 13 val.

Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktorė Vaiva Makštutienė taip pat šiauliečius paragino nedelsti ir, pajutus pirmuosius gripo simptomus, iš karto kreiptis į šeimos gydytoją, nes šeimos gydytojai yra pasiruošę tokioms situacijoms ir puikiai geba su jomis susitvarkyti.

Nesant būtinybei į ligoninės priimamąjį specialistė patarė neiti ir jos vengti, nes priimamasis yra infekcijos šaltinis.

„Tikimės, kad šiemet sergančiųjų skaičius nebus toks didelis, kaip praėjusiais metais. To pavyks pasiekti, jeigu visi dirbsime darniai ir sergantys laiku kreipsis į šeimos gydytoją“, – kalbėjo V. Makštutienė.

Spaudos konferencijoje M. Maželis pristatė pasikeitusią nedarbingumo pažymėjimo išdavimo tvarką. Nedarbingumo pažymėjimą jau galima prasitęsti iki 30 dienų, kai kuriais atvejais – net iki 60 dienų. Jau turintiems nedarbingumo pažymėjimus suteikta teisė nedarbingumą prasitęsti telefonu, paskambinus šeimos gydytojui. Šios naujovės ne tik palengvins gydytojų darbą, bet ir padės riboti sergančiųjų lankymąsi poliklinikose ir infekcijos plitimą.

B tipo gripo virusas - piktesnis

Ligoninėje surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavusi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Edita Satkevičienė informavo, kad per pastarąsias dvi savaites sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms didėjo ir viršijo epideminį lygį, tačiau sergančiųjų gripu dar nebuvę daug.

Labiausiai sergamumas auga Šiaulių mieste, Pakruojo, Akmenės bei Joniškio savivaldybėje, kur užregistruotas didžiausias sergamumo rodiklis ir pirmiausia paskelbta gripo epidemija Šiaulių regione. Statistiškai ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis dažniausiai serga vaikai, o gripu – suaugusieji.

Šeimos gydytojas M. Maželis teigė, jog Šiaulių centro poliklinikoje per tris dienas buvo diagnozuoti 67 gripo atvejai.

Geriausia apsauga nuo gripo – skiepai. Šį gripo sezoną gyventojai buvo skiepijami keturvalente gripo vakcina, tačiau ji pagaminta ne pagal šį sezoną siaučiantį B tipo gripo viruso štamą ir mažiau apsaugo, bet sušvelnina gripo simptomus. Anot. M. Maželio, skiepijimas efektyvus, kai paskiepijama 70 proc. populiacijos, kaip ir yra daugelyje Europos Sąjungos šalių. Lietuvoje paskiepijama apie 10 proc. gyventojų, tad gripo plitimas skiepais nereguliuojamas.

B tipo gripo virusas, pasak medicinos direktorės Vaivos Makštutienės, pasižymi stipriu karščiavimu, kuris sukyla iki 38-40 laipsnių ir laikosi 4-5 dienas, nes atsparus vaistams. Gydytoja patarė neviršyti karštį mažinančių vaistų tabletės dozės, nes kenkia kepenims, nuodijamas organizmas. Rekomenduojama paros norma - iki 4 gramų ( 8 tabletės po 500 mg). Reikia žinoti, kad milteliuose, iš kurių gaminami karšti gėrimai nuo gripo ir peršalimo ligų, taip pat yra daug paracetamolio. Tad rekomenduojama šį medikamentą keisti aspirinu ar kitais karščiavimą ir skausmą mažinančiais vaistais. Be to medikai rekomenduoja sergant gerti daug skysčių, nes daug prakaituojama. Patariama papildomai gerti kalio ir magnio preparatų, rinktis mineralinį vandenį. Tinka ir arbatos: čiobrelių, liepžiedžių, aviečių. Gripo profilaktikai patariama vartoti česnako, imbiero šaknies, medaus. Medikai ragino nepamiršti ir įprastų ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų bei gripo viruso prevencijos priemonių: plauti rankas, kosint ir čiaudint prisidengti nosį ir burną arba dėvėti medicinos kaukes, rankomis neliesti nosies, burnos, akių. Rekomenduojama dažniau vėdinti patalpas, šluostyti drėgnai. Susirgus patariama ir vaikams, ir suaugusiems likti namie ir ieškoti medikų pagalbos, vengti masinių žmonių susibūrimo vietų.