Ligoninėje - medicinos etikos komisijų kaita

Šiauliai

Zitos KATKIENĖS nuotr.

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt

26195

Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos korpuso salėje įvyko ligoninės Medicinos etikos komisijos ataskaitinė-rinkiminė konferencija. Perrinkta ne tik ilgus metus komisijai vadovavusi pirmininkė vaikų ligų gydytoja Liuda Gražina Bekerienė, bet ir visa komisija, ilgus metus gydymo įstaigoje sprendusi ir saugojusi esmines medicinos etikos vertybes: užuojautą, kompetenciją, autonomiją.

Foto galerija:

Pagrindiniai etikos principai

Respublikinės Šaiulių ligoninės medicinos etikos komisijos pirmininkė, Vaikų priėmimo, skubiosios diagnostikos ir intensyvios slaugos skyriaus vedėja Liuda Gražina Bekerienė pristatė pagrindinius medicinos etikos principis. Pasak jog, medicina ypatinga ir tuo, jog žmonės kreipiasi į medikus, kad palengvintų skausmą, kančias, kad sugrąžintų sveikatą. Jie leidžia medikams juos apžiūrėti, liesti bet kurias kūno dalis, net ir pačias intymiausias. Tai todėl, kad žmogus tiki, jog to reikia jų sveikatos labui.

„Todėl, siekiant patenkinti pacientų lūkesčius, svarbu, kad gydytojai žinotų ir savo pavyzdžiu skleistų esmines medicinos vertybes: užuojautą, kompetenciją, autonomiją. Šios vertybės, įskaitant ir pagarbą pagrindinėms žmogaus teisėms, sudaro medicinos etikos pamatus“, - teigia L.G. Bekerienė.

Etika apibrėžiama kaip mokslas, kurio tyrimo objektas – dorovė (moralė). Dorovės pagrindas, pasak gydytojos, yra idealo siekimas, siekimas to, kas garbinga, teisinga, kilnu, tauru, žmoniška. Dorovė grindžiama paties žmogaus savireguliacija, saviorientacija, žmogaus laisve renkantis poelgius ir asmeniškai atsakant už juos. Pagrindiniai bendrosios etikos principai: daryti gerą, gerbti žmogaus orumą, nepakenkti, būti atviram ir teisingam.

Pranešėja teigė, jog etika yra neatsiejama medicinos dalis, nes medicinoje ypač išryškėja žmogaus pašaukimas, jo požiūris į profesiją, į darbą, į žmogų, atsiskleidžia bendra žmogaus kultūra, profesinė sąžinė, pareigos jausmas, atsakomybė, atjauta.

„Iš medikų tikimasi ir reikalaujama labai aukšto lygio kompetencijos. Atsiradus naujoms technologijoms, atsirado nauji gydymo būdai, iškilo daug etinių klausimų. Dabar nepakanka žinoti Hipokrato suformuotas elgesio taisykles, jos papildytos naujomis“, - teigia L. G. Bekerienė.

Išvardino medicinos etikos komisijos pirmininkė ir profesionalaus gydytojo etikos principai. Pasak specialistės, gydytojui svarbu laikytis teisės aktų ir kitų norminių dokumentų reikalavimų, dirbti kompetencijos ribose, t. y. turėti licenciją, tobulinti žinias ir įgūdžius, rūpintis pacientų sauga, nedirbti apsvaigus nuo alkoholio ir narkotikų.

Istorijos štrichai

Medikams etikos kodeksą kurti paskatino būtent jų pačių netinkamas poelgis, gydant ligonius. Pasak l. G, Bekerienės, priimant etinius sprendimus prireikia įvairių priemonių. 1947 metų rugsėjo 18 dieną Paryžiuje susirinkę 27 valstybių gydytojai įkūrė Pasaulinę medicinos asociaciją, nes, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, 1946 metais tarptautinis Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolas pripažino kaltais 20 medikų, kurie nusižengė humanizmui. Taip pirmą kartą žmonijos istorijoje buvo atskleista medicinos aukų problema, iškilo būtinybė sukurti medikams etikos kodeksą.

1948 m. Pasaulinė medicinos asociacija Generalinėje Asamblėjoje priėmė Ženevos Gydytojo įžadą, juo remiantis medicinos universitetuose buvo kuriamos būsimų gydytojų priesaikos.

1999 m. Pasaulinė medicinos asociacijos Asamblėja nusprendė sukurti Medicinos etikos vadovą („Medical ethics manual“). Jį parašė Pasaulinės medicinos asociacijos Etikos skyriaus direktorius John R. Williams. Lietuvoje 2007 m. šį vadovą lietuvių kalba išleido Lietuvos gydytojų sąjunga.

Lietuvoje 2005 m. atnaujinta Hipokrato priesaika, 2015 m. priimtas Lietuvos gydytojo profesinės etikos kodeksas.

„Priesaikos, kodeksai ir deklaracijos siekia išsaugoti didžiausią žmogiškumo turtą – moralines vertybes, kurias subrandino kilniausi žmonijos protai. Jie padeda formuoti naujus principus ir plečia dialogą tarp medikų ir visuomenės, padeda švelninti konfrontaciją bei ugdo ir formuoja gydytojų etinę kompetenciją, profesionalumą“, - teigia pranešėja.

Dažnai, priimant etinius sprendimus, be pagrindinių etikos kodeksų reikalingos ir vietinės organizacijos: etikos komitetas, auditas, etikos komisijos.

Etikos komisijų atsiradimo pradžia yra 1962 metai. Jungtinėse Amerikos valstijose, Sietlo klinikoje, kai dėl hemodializių atlikimo eiliškumo susikūrė komisija, kuri vėliau išaugo į Bioetikos universitetą.

Pastaruosius 30 metų Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje sveikatos priežiūros įstaigose įvairiomis formomis imta spręsti ne tik medicininius ar organizacinius, bet ir etikos klausimus. Skirtingose šalyse medicinos etikos komitetų kūrimąsi paskatino kompleksas įvairių veiksnių – naujų gyvybę gelbstinčių technologijų bei medikamentų sukūrimas ir įdiegimas į praktiką, pacientų teisių teisinis reglamentavimas bei sustiprėjimas ir kiti socialiniai-kultūriniai pokyčiai.

Medicinos etikos komisijos Lietuvoje

Rytų ir Vidurio Europos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, sveikatos priežiūros įstaigų medicinos etikos komitetai pradėti steigtis po 1990 metų, ėmus keisti sveikatos sritį reglamentuojančius teisės aktus ir reformuojant sveikatos priežiūros sistemas. Lietuvoje šie instituciniai dariniai buvo pavadinti sveikatos priežiūros įstaigų medicinos etikos komisijomis.

Ligoninės medicinos etikos komisijos pirmininkė teigė, jog Lietuvoje visose gydymo įstaigose medicinos etikos komisijos pradėtos kurti vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos pasaugos ministro 1997 metų įsakymu „Dėl pavyzdinių medicinos etikos komisijų nuostatų“. Buvo siekta stebėti ir kontroliuoti, kaip laikomasi medicinos etikos reikalavimų ir padėti spręsti iškilusias medicinos etikos problemas.

Medicinos etikos komisijoms nurodyta stebėti, kaip įstaigoje laikomasi medicinos etikos normų, aiškinti jų prasmę bei turinį. Taip pat priimti ir teikti įstaigos administracijai rekomendacijas medicinos etikos klausimais, sprendžiant iškilusius ginčus, konfliktines situacijas tarp medikų, medikų ir pacientų bei jų artimųjų. Dalyvauti įstaigos administracijos darbe sprendžiant etinius klausimus. Šviesti įstaigos sveikatos priežiūros specialistus, kitus darbuotojus, pacientus medicinos etikos klausimais. Teikti rekomendacijas gyvenimo pradžios ir pabaigos etinių kolizijų atvejais.

Medikų problemos: ir asmeninės, ir profesinės

Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinio direktoriaus 2010 metų lapkričio 15 dienos įsakymu buvo patvirtinta Ligoninės medicinos etikos komisijos sudėtis. Nuo tada Liuda Gražina Bekerienė, Moters ir vaiko klinikos Priėmimo, skubiosios diagnostikos ir intensyviosios slaugos skyriaus vedėja paskirta komisijos pirmininke, Gintaras Budrius, Urologijos skyriaus gydytojas urologas, komisijos pirmininko pavaduotoju, Neringa Mikalauskienė, Kraujo banko vedėja, komisijos sekretore.

Septynerius metus komisijoje dirbo ir medikų etikos problemas sprendė komisijos nariai

Angelė Aurylienė, Odos ir veneros ligų centro bendrosios praktikos slaugytoja, Inesa Bieliauskienė, Laboratorinės diagnostikos skyriaus padalinio Moters ir vaiko klinikoje medicinos biologė, Daiva Jautakienė, Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja, Laima Jočienė, Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja, Irena Jucienė, Ortopedijos-traumatologijos centro vyresnioji slaugos administratorė, Jūratė Kazlauskienė, Moters ir vaiko klinikos Ginekologijos skyriaus gydytoja akušerė ginekologė, Mindaugas Šatkauskas, II chirurgijos skyriaus abdominalinės chirurgijos gydytojas.

Aktyviai komisijos darbe reiškėsi ir nariai iš visuomenės: Rimantas Pranskaitis, kunigas, Leokadija Riškutė, advokatė ir dr. Daiva Mockevičienė, Šiaulių universiteto docentė.

Aptarusi praėjusių metų darbus medicinos etikos komisijos pirmininkė pristatė ligoninės medikus, išrinktus į naująją Medicinos etikos komisiją. Jai tapo Danguolė Akramienė -gydytoja psichiatrė,

Danguolė Jocienė-gydytoja otorinolaringologė, Birutė Krištopaitienė-bendrosios praktikos slaugytoja, Judita Katinienė-infekcinių ligų gydytoja, Ingrida Kurmanskienė-logoterapeutė, Živilė Ramanauskienė-vyresnioji slaugos administratorė, Gražina Vitauskienė-bendrosios praktikos slaugytoja, Regina Vitkauskienė-socialinė darbuotoja, Rimvydas Varonas-inžinierius, Reda Vaitkevičiūtė- Maceitienė-gydytoja dermatovenerologė, Remigijus Vaičiulis-gydytojas kardiologas, Rimantas Pranskaitis- kunigas. Naująja ligoninės etikos komisijos pirmininke išrinkta logoterapeutė Ingrida Kurmanskienė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt