Ligoninė pajuto karščių pasekmes: atvyksta perkaitę ir vabzdžių sukandžioti pacientai

Šiauliai

Etaplius.lt nuotr.

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt

47112

Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skubiosios pagalbos skyrius pastarosiomis dienomis, vyraujant karščiams, sulaukė didesnio, nei įprasta, pacientų srauto. Pasak medikų, situacija yra kontroliuojama – ligonių atvežama daugiau, bet augimas nėra išaugęs dvigubai. Pagrindinės nusiskundimų priežastys – lėtinių ligų paūmėjimas, perkaitimas, skysčių trūkumas, vabzdžių įkandimas. Yra registruota keletas legioneliozės atvejų. Spėjama, kad užkratas pacientams pateko, naudojantis nedezinfekuotais kondicionieriais.

Ligonių srautas išaugo

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dėl karščių šiandien buvo suorganizuota spaudos konferencija. Pasak laikinai pareigas einančios Priėmimo skubiosios pagalbos skyriaus vedėjos Nidos Linkevičienės, šiuo metu, vyraujant itin aukštai oro temperatūrai, į ligoninę greitosios pagalbos automobiliais atvežama daugiau pacientų, nei įprasta, tačiau padidėjimas nėra žymus. „Pagrindinės priežastys tai būtų pablogėjusios būklės dėl lėtinių ligų. Taip pat širdies nepakankamumas, arterinio kraujospūdžio svyravimai, elektrolitų disbalansas, perkaitimas saulėje, vadinamieji saulės smūgiai. Pastebėjome, kad padaugėjo ligonių, kuriems įkando įvairūs vabzdžiai. Dėl to atsirado patinimų, paraudimų, kitiems ir gana rimtų alerginių reakcijų. Gyvačių įkandimų dar neturėjome“, – sakė gydytoja. Vabzdžių įkandimus ar įgėlimus patyrusiems žmonėms pagalba dažniausiai buvo suteikiama, jų neguldant į stacionarą. Užtekdavo tokį ligonį pastebėti, pritaikius atitinkamą gydymą. Tiesa, daugeliu atvejų skubi medikų pagalba ir nebuvo būtina, bet ligoninės medikai tokiais pacientais pasirūpino ir tolesniam gydymui nukreipė pas šeimos gydytojus.

Būtina sekti skysčių ir druskų kiekį

Respublikinės Šiaulių ligoninės Nefrologijos-toksikologijos skyriaus vedėjas Algirdas Tamošaitis spaudos konferencijoje sakė, kad į skyrių patenka nuo karščių nukentėję pacientai, ypač su elektrolitų disbalansu, dehidratacija, vadinamąja vandens stoka arba jo pertekliumi. Priklausomai nuo būklės, tokiems žmonėms yra skiriamas gydymo planas. „Dažnai vasarą ligoniai būna dehidratuoti. Kadangi žmogus daug prakaituoja. Per naktį prakaituodamas gali netekti 300 mililitrų ir dar per plaučius išventiliuojami apie 500 mililitrų skysčių. Ir jeigu pacientas nori atstatyti skysčių pusiausvyrą organizme, jis turi žinoti praėjusios paros šlapimo kiekį“, – teigė gydytojas.

Anot specialisto, jei žmogus pasišlapino litrą, tai būklės atstatymui jis turi gauti beveik du litrus skysčių. Jei karščiuoja – dar pusę litro. Taigi, dėl tokio skysčių netekimo žmogus ryte gali atsikelti lengvesnis, netekęs maždaug kilogramo svorio. „Kai išorinė temperatūra yra tokia aukšta, kaip dabar, prakaitavimas yra padidėjęs. Ir dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės vartoja šlapimą varančių vaistų, koreaguoja medikamentais kraujospūdį, Diuretikai dažniausiai būna paslėpti sudėtiniuose vaistuose. Taip pat, pagal kardiologų rekomendacijas, tokie žmonės uoliai laikosi dietos, kurioje nurodyta maža natrio chlorido dozė. Beveik bedruskė dieta, suvartojama tik tiek, kiek kai kurių produktų sudėtyje yra druskos. Susidaro druskos deficitas. Ir tada žmogus arba viduriuoja, arba prakaituoja, arba daromos kitos procedūros, kurių metų daug druskos netenkama per virškinamąjį traktą. Žodžiu, druskos išėjimas iš organizmo išeina didesnis nei padavimas. Tada susidaro kritinė būklė, kuomet išsivysto mažas moleriškumas, natrio koncentracija organizme krenta iki kritinės ribos. Tam itin jautrios smegenų ląstelės, jos natrį „įtraukia“ į vidų, paskui ląstelė įsisavina skysčius ir tada ląstelės išbrinksta, atsiranda tokių pavojingų reiškinių kaip smegenų edema. Tokie žmonės pradeda neadekvačiai elgtis, atsiranda smegenų paburkimui būdingų simptomų“, – aiškino gydytojas. Organizmas prie tokios būklės prisitaiko per dvi paras, taigi mediciniškai pagelbėti tokiam žmogui reikia labai greitai. Staigus būklės atstatymas gali būti irgi pavojingas, todėl reikalingas stacionarinis gydymas, specialiai skaičiuojant natrio koncentracijos atstatymą.

Atvirkščia situacija – kai žmogaus organizme natrio būna per daug. O jo turėtų būti per daug būtent dabar, kai vyrauja didelės lauko temperatūros ar ligonis karščiuoja. Vartojant mažai skysčių, natrio kiekis kraujyje padidėja. Tada įvyksta atvirkštinė reakcija – kraujagyslėje esantis natris iš ląstelės „pritraukia“ vandenį. Ląstelė „raukšlėjasi“. Neurologiniai simptomai labai panašūs. Tuomet ligonis stacionarizuojamas ir natrio kiekį medikai mėgina stabilizuoti. „Tokie ligoniai visi turi chroniškų ligų. Jei natrio per daug, tada kraujas tampa klampus, prasideda aterosklerozinės ligos, kurių pagrindiniai taikiniai – širdis ir smegenys. Kraujo klampumas gali sukelti insultus, infarktus. Vieną irgi turim ligonį, kuris lyg atvažiavo su karščiavimu, natris – mažas, įvyko insultas. O to rezultatas – kraujagyslių būklė. Jos buvo nepakankamai „vandeningos“, – konstatavo A. Tamošaitis. Anot gydytojo, staigus bandymas atstatyti natrį irgi gali pakenkti bei sukelti negrįžtamų pokyčių – pažeidžiami nervų dangalai, jie sunyksta, žmogus tampa decerebruotas.

Pavojinga ir perkaisti

Žmogui perkaitus saulėje, perkaista ir termoreguliaciniai organizmo centrai. Jie nebeatlieka savo funkcijų – įkaitęs kraujas teka po organizmą ir žmogus nebeadekvačiai reaguoja. Tuomet sutrinka visa organizmo sistema. Krenta kraujospūdis, sutrinka širdies plakimas, atsiranda tachikardija, pasidaro itin dažnas kvėpavimas. Vaistų, atstatančių būklę, pasak gydytojo, nėra. Žmogui tenka išgulėti ir išlaukti, kol ligoninėje bus suteikta tinkama medicininė pagalba.

O dėl inkstų veiklos sutrikimų per karščius kartais tenka atlikti ir dializes, kitaip dar vadinamą pakaitinę inkstų terapiją. „Inkstų veikla sutrinka tiek, kad nebėra filtracijos ir organas „nebeklauso“. Taip atsitinka ir dėl širdies nepakankamumo, kadangi šis organas nesukuria tinkamo „smūgio“ ir kraujas per inkstus tinkamai nebepraeina. Tuomet prasideda inkstų nepakankamumas“, – aiškino daktaras.

Natris yra labai svarbu, bet jei turima inkstų problemų, reikalingas ir kalis. „Kalis išvis pavojingas gyvybei, jeigu daugiau nei 6,5 ar 7 milimoliai litre, tai toks kiekis su gyvybe nebesuderinamas. Tuomet stoja širdis ir tik staigi dializė gali išgelbėti gyvybę. Tai kalio susikaupimą ir sąlygoja skysčių trūkumas organizme, kai jis nebegali išsiskirti. „Dėl natrio mes dar galime laukti, dėl vandens – taip pat. Dėl kalio – ne“, – sakė A. Tamošaitis.

Per karščius alus netinka

Anot medikų, vandens vartojimas žmogui būtinas, ypač – per karščius. Reikia skysčių pastoviai gurkšnoti – 200 mililitrų suvartoti kas dvi valandas. Toks kiekis užtikrina normalią organizmo fizinę būklę. Per daug skysčių – taip pat negerai. „Yra situacijų, kada būna susilaikęs šlapimas, inkstų ligos, tokios kaip ūminis jų nepakankamumas. Tai tokie pacientai irgi atvažiuoja pas mus – dūstantys, ieškoma priežasčių. Tai pavojinga ir žmonėms, turintiems silpną širdį. Tuomet organizme skysčiai ima kauptis, kyla pavojus gyvybei“, – teigė medikas.

Pasak specialistų, žmogus negali vartoti distiliuoto vandens. Jo gėrimas ilgainiui irgi sukeltų smegenų edemą. „Pavyzdžiui, ir alaus išgėrus kokius šešis bokalus, galima susikelti smegenų edemą, bet tai negresia tiems, kurie prie šio gėrimo valgo sūrius produktus. Dešimt bokalų alaus be jokio sūdyto maisto – tiesus kelias į ligoninę, nes alus yra bedruskis“, – teigė medikai. Žinoma, skysčių balansui palaikyti labiausiai tinka negazuotas mineralinis vanduo. Gerai, kai prioritetas, renkantis vandenį, yra skiriamas šarminiam. Jis slopina organizme rūgštingumą. „Alus turi dar vieną blogybę – daug šlapimo rūgšties, kuri sukelia podagrą. Tad jis žmogaus organizmui ir duoda, ir atima“, – sakė A. Tamošaitis.

Ir dar…

Pagal įvairius skaičiavimus, žmogaus organizmas per dieną vien iš maisto gauna apie 35 gramus druskos. Toks natrio chlorido kiekis yra „užslėptas“ įvairiose maisto produktuose. Žinoma, druskos į patiekalus dar dedame papildomai, juos sūdydami. „Kardiologai, skirdami dietą savo pacientams, siūlo naudoti tik 2–3 gramus. Rekomenduojamas druskos kiekis yra 5–10 gramų per dieną suaugusiems žmonėms ir 3,8 gramo – vaikams. Druską sureguliavus, reikia daug mažiau vaistų nuo kraujo spaudimo. Druska, tiksliau, natris, padidina jautrumą adrenalinui. Ir esant tam pačiam kiekiui druskos, vienų asmenų kraujagyslės susitraukia, taip sukeldamos kraujospūdį, kitų – ne. Ir tie, kurie yra jautrūs adrenalinui, jiems didesnis natrio kiekis – žalingas. Tokie žmonės ima tinti, kraujo spaudimai labiau kyla ir panašiai“, – sakė gydytojas.

Uoliai besilaikančiuosius dietų medikai taip pat įspėja dėl gyvybiškai reikalingo kalio netekimo. Taip organizmui žalingas ir geležies trūkumas, kuris itin būdingas žaliavalgiams. „Nėra tokių žolių ir vaisių, kad vien geležį atstatytų. Dvivalentę atstato, trivalentės – ne. Reikia jautienos ir viskas“, – konstatavo medikas.

Kondicionieriuose slypi pavojingas užkratas

Respublikinės Šiaulių ligoninės medikai pranešė, kad gydo keletą legionelioze užsikrėtusių pacientų. Pasak gydytojų, lietuviai kenčia nuo taupumo. Namuose tiekiamas karštas vanduo vasarą nepasiekia 60 laipsnių karščio, prausiamasi su vėsesniu ir todėl atsiranda gera terpė legioneliozės užkratui atsirasti. Bet susirgti galima ne tik nuo nedezinfekuotų ar gerai neužkaitintų vamzdynų. „Turim tolimųjų reisų vairuotoją, kuris važiavo naudodamasis kondicionieriumi. Pas mus gulėjo su plaučių uždegimu. Tad kondicionierius taip pat reikėtų dezinfekuoti“, – sakė medikas. Namuose atsukti vandens čiaupus, kuriais tekėtų 60 laipsnių karščio vanduo, rekomenduojama ne rečiau kaip kas tris ar keturis mėnesius.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt