PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2018 m. Spalio 27 d. 16:16

Lietuvos žemdirbių piketas Briuselyje

Utena

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt


58110

Ketvirtadienio popietę Briuselyje, šalia Europos komisijos pastato esančiame Nobelio premijos laureato Roberto Šumano vardu pavadintame skverelyje, plevėsavo lietuviškos trispalvės, girdėjosi lietuviškos skanduotės. Čia vyko sankcionuotas Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos ūkininkų mitingas, kurio pagrindinis iniciatorius ir organizatorius buvo Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai.


Foto galerija:

5bd4606d3c17d.jpg
5bd4608da0e95.jpg
5bd46099b3a34.jpg
5bd460a7a91ae.jpg

Žemdirbiai, susirinkę iš įvairių Lietuvos regionų, už savus pinigus autobusu atvažiavę prie Europos Komisijos rūmų išreiškė gana paprastus ir motyvuotus reikalavimus: gauti išmokas, siekiančias ES vidurkį, o ne dabartinio, 170 eurų dydžio išmokas, sudarančias vos du trečdalius dabartinio ES senbuvių gaunamo išmokų vidurkio. Lietuvos ūkininkai perką tokią pačią, ES šalyse pagamintą žemės ūkio ir produkcijos apdirbimo techniką, kuro kainos nenusileidžia europinėms, ūkininkų produkcija atitinka griežčiausius ES reikalavimus.

Pagrandinės diskusijos svarstant sekančių metų biudžetą prasidės gruodžio mėnesį, tačiau jau dabar žinoma, kad išmokos, planuojamos Lietuvai, toli gražu nepriartės prie Europos Sąjungos vidurkio.

Pikete dalyvavusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad po 15 euronarystės metų Lietuvos ūkininkai nusipelnė gauti kur kas didesnes, 250 eurų už hektarą siekiančias, kasmetines išmokas.

Kaip kalbėjo piketo dalyviai, esamos padėties šaknys gludi nuo kur kas senesnių sąlygų,- tai užprogramuota derybinėse sąlygose.

Lietuvos žemės rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus: Žemdirbiai laikas nuo laiko, jau šeštąjį kartą čia rengia piketus. Dirba visa labai stipriai motyvuota Žemės ūkio rūmų komanda. Dabar , kada susilpnėjo ministerijos funkcijos, vyksta ministrų ir viceministrų kaita, Žemės rūmai tapo pačia stipriausia organizacija Lietuvoje, kurioje dirba ilgalaikiai darbuotojai, auginantys savo kompetenciją. Yra stabilumas, žinojimas ko nori, su kuo reikia derėtis . Prie Lietuvos jungiasi Latvija, Lenkija Čekija ir kitos mažesnes išmokas gaunančios, vėliau prie ES prisijungusios, valstybės. Be Lietuvos Prezidentės mitinge dalyvavo Europos žemės ūkio komiteto Pirmininkas Sikerskis, Lietuvos delegacija lankėsi žemės ūkio ir kaimo plėtros Europos komisaro Filo Hogano biure, įteikė reikalavimus. Tai yra pagrindiniai šios srities architektai. Mus išgirdo. Procesas yra ilgalaikis, yra ir kitos priemonės, kiti veiksmai, veikiame kartu su kitomis šalimis.

Mitinge dalyvavęs Mindaugas Kinderis, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius, leliūniškis ūkininkas, kalbėjo apie tai, kad ES biudžetas iki 2027 numato, kad kasmetinės išmokos už hektarą sudarys tik 80 procentų ES vidurkio, taip pat 26 procentais bus mažinamos išmokos kaimo plėtrai, mažės ūkių modernizavimo galimybės.

Šie sprendimai argumentuojami mažesne žemės ir darbo jėgos kaina Lietuvoje, tačiau laisva darbo jėgos rinka ES diktuoja savo sąlygas,- žmonės emigruoja iš šalies. Lietuvos ūkininkai nepajėgūs konkuruoti su didesnes išmokas gaunančiais Prancūzijos ar Vokietijos ūkiais.

Pas Mindaugas nuo ūkio įkūrimo 2013 metais, įgyvendino tris projektus, įsigijo naujos technikos, modernizavo pastatus, bandą nuo 30 motininių mėsinių galvijų padidino iki 90. Gaunant didesnę ES paramą rezultatai galėjo būti kur kas apčiuopimesni, butų mažinama emigracija, didinamas užimtumas kaimo vietovėse.