Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Flickr.com nuotr.
Pranešimas spaudaiŠaltinis: Pranešimas spaudai
Kasmetiniame pasaulio konkurencingumo reitinge Lietuva užima 32 vietą ir pirmą kartą nuo 2020 m. aplenkė Estiją, kuri nukrito į 33 vietą. Taip pat Lietuva net 15 pozicijų lenkia Latviją, šiemet užimančią 45 vietą.
„Lietuvos lyderystė regione yra svarbus mūsų šalies pasiekimas ir nuoseklaus darbo rezultatas. Per metus didžiausią šuolį padarėme valdžios sektoriaus efektyvumo srityje ir pakilę per 7 pozicijas rikiuojamės 26-oje vietoje. Itin aukštai yra vertinama ir verslo reguliacinė aplinka, naujų verslų kūrimasis šalyje, viešųjų finansų valdymas. Dėsime pastangas, kad išliktume šiame kelyje ir toliau“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Inovacijų agentūros Strategijos departamento direktorės Oksanos Krutikovos teigimu, Lietuvos verslo efektyvumas, vadybinės praktikos, produktyvumas, tarptautinė prekyba ir technologinė infrastruktūra reitingo sudarytojų yra vertinami kaip pagrindiniai šalies konkurenciniai pranašumai.
„Verslo lyderių apklausoje dalyvavę Lietuvos įmonių vadovai taip pat didelę reikšmę teikė patikimai šalies infrastruktūrai – net 70,8 proc. apklaustųjų pasirinko tai kaip vieną iš 5 svarbiausių Lietuvos konkurencingumo faktorių. Vadovų nuomone, stiprius įgūdžius turinti darbo jėga, geras aukštojo mokslo lygis, stipri ekonomikos raida ir verslui draugiška reguliacinė aplinka yra pagrindiniai mūsų šalies konkurencingumo varikliai“, – tyrimo rezultatus komentuoja O. Krutikova.
Inovacijų agentūros analitikų vertinimu, didžiausi iššūkiai Lietuvos ekonomikos konkurencingumui, kaip rodo indekso dedamosios, buvo stebimi užimtumo ir tarptautinių investicijų srityje.
Į Šveicarijos vadybos instituto IMD sudaryto reitingo lyderio pozicijas 2024 m. sugrįžo Singapūras, aplenkęs Šveicariją, Daniją ir Airiją.
IMD reitingas remiasi tiek statistine informacija, tiek verslo atstovų apklausomis. Statistiniai duomenys dažnu atveju atspindi šalies būklę praeityje, tuo tarpu vadovų apklausos leidžia įvertinti dabartines verslo bendruomenės nuotaikas ir nuostatas bei atskleisti statistiniuose duomenyse neatspindėtus konkurencingumo faktorius, tokius kaip kultūrinės nuostatos, vadybos praktikos ar verslo aplinkos vertinimas.