Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas: verslas sutinka mokėti didesnius mokesčius tam, kad šalies gynybai būtų skirta daugiau lėšų

photo_3616066
Lietuva
Etaplius.lt Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad „Iniciatyvą „4 procentai“ palaikantis verslas ir organizacijos sutinka mokėti didesnius mokesčius tam, kad šalies gynybai būtų skirta daugiau lėšų.

Taip jis sureagavo į premjerės Ingridos Šimonytės ketvirtadienį išsakytą poziciją, jog pradžioje reikėtų susitarti bent dėl 3 proc. BVP krašto apsaugai.
 
„Ambicija gali būti ir didesnė, mūsų kaimynė Lenkija turi praktiškai 4 proc. (...) Diskusijos sudėtingumas tame, kad žmonės turi susitarti, kaip naštą paskirstyti visuomenėje, kad visuomenė ją priimtų kaip teisingai paskirstytą“, – sakė ji.
 
Savo ruožtu A. Romanovskis pastebėjo, kad jų principinė pozicija – verslas nori prisidėti prie šalies gynybos didesniais mokesčiais, nes saugi Lietuva yra mūsų visų bendras interesas – verslininkų regionuose, mokytojų, tarnautojų, pensininkų, pramonininkų, startuolių kūrėjų ar Seimo narių.
 
„Priemonių, kaip galima būtų padidinti gynybos finansavimą, verslas yra pateikęs daug ir įvairių ir dalis jų atsidūrė šiuo metu Vyriausybės suformuotose konkrečiuose gynybos finansavimo pasiūlymuose. Tačiau mes taip pat kviečiame būti ambicingiems ir žvelgti toliau nei dabartinės diskusijos.
 
Todėl kviečiame politikus kuo greičiau susitarti dėl ilgalaikio strateginio tikslo skirti 4 procentus BVP Lietuvos gynybai. Tokiam tikslui savo palaikymą pasirašydami peticiją jau išreiškė virš 30 tūkst. Lietuvos gyventojų. Su premjere sutinkame, kad Lietuvos saugumas yra prioritetinis klausimas. Neabejojame, kad politikai tiek pozicijoje, tiek opozicijoje susitars dėl ilgalaikio tikslo skirti 4 proc. BVP gynybai“, – sakė jis.
 
ELTA primena, kad kovą antrajame premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotame susitikime dėl finansavimo gynybai pristatyti keturi variantai, kaip kitais metais būtų galima surinkti apie 400 mln. eurų, kurių reikia papildomam Lietuvos krašto apsaugos finansavimui.
 
Pagal pirmąjį, suma galėtų būti surinkta peržiūrėjus progresinius mokesčių tarifus, individualios veiklos apmokestinimą, panaikinus kai kurias lengvatas ir iki 16 proc. padidinus pelno mokestį. Pagal antrąjį, 420 mln. eurų būtų galima surinkti 1 proc. punktu padidinus tiek pridėtinės vertės, tiek pelno mokestį.
 
Trečiasis pasiūlymas, kuris generuotų apie 400 mln. eurų – pelno mokesčio tarifą padidinti 2 proc. punktais, panaikinti lengvatinį tarifą mažoms įmonėms, taip pat – šildymo ir verslo liudijimų lengvatas. Tuo metu ketvirtasis pasiūlymas dėl 400 mln. eurų susidėtų iš 2 proc. punktais didinamo pelno mokesčio ir dalies savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio paskyrimo gynybai.
 
Savo ruožtu I. Šimonytės susitikime nedalyvavusios opozicinės frakcijos siūlo lėšų gynybai ieškoti įvedant bankų turto mokestį, išleidžiant gynybos obligacijas, mažinant šešėlį ekonomikoje.
 
Seimo opozicinės frakcijos pateikė savo siūlymus dėl papildomo finansavimo gynybai. Tarp jų – pasiūlymai įvesti bankų turto mokestį, gynybos obligacijos, pelno mokesčio didinimas, šešėlio mažinimas.
 
Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.
 
Siekdami suvienyti visuomenę ir paskatinti politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. BVP skyrimo gynybai, pilietiškai nusiteikę Lietuvos verslai ir organizacijos jungiasi į iniciatyvą „4 procentai“.