Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos vadovas: nebelikus ES lėšų įmonėms teks investuoti savas, todėl vanduo brangs

person-washing-hands-sink-close-up
Lietuva
Freepik.com nuotr.
Sniegė Balčiūnaitė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  BNS

Geriamojo vandens tiekimas ateityje brangs, nes greitai įmonės nebegaus europinio finansavimo, todėl investicijoms lėšų turės surinkti iš klientų, sako Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos vadovas.

Bronius Miežutavičius taip pat abejoja, ar mažas įmones perėmusios garantinio tiekimo bendrovės nekels įkainių.        

„Dabar labai aišku, kad visos investicijos turės būti padarytos iš kainos. Lėšų iš Europos Komisijos daugiau jau nebegausime. Nebus taip, kad garantinis tiekėjas pasiėmęs kažkokią teritoriją sugebės nuo savo teritorijos pinigus nutraukti ir į regioninę mažesnę įmonę investuoti tiek, kad ji pasidarytų geriau dirbanti nei buvo iki licencijos netekimo (dėl bankroto – BNS)“, – antradienį Seime vykusioje konferencijoje apie vandentvarkos iššūkius teigė B. Miežutavičius. 

Pasak jo, vandentiekos įmonių jungimas ir jų stambinimas, kaip rodo skandinavų, estų, latvių praktika, nėra geros veiklos receptas. 

„Vandens tiekimo įmonių jungimas ir jų stambinimas nėra panacėja. Ir tai nėra receptas, kad jeigu stambi įmonė, tai ji tikrai dirbs geriau nei smulki. (...) Direktorius ne tik turi būti išprusęs ir patyręs techniškai, bet ir neblogas politikas, kad įtikintų tarybą, kad priimtų atitinkamus sprendimus“, – kalbėjo B. Miežutavičius. 

Seimas prieš metus nustatė geriamojo vandens įmonių susijungimo tvarką, o jeigu bendrovės nebegalėtų tiekti vandens,  VERT nustatytų garantinį tiekimą. Tada teigta, kad jungiant įmones norima išvengti galimo jų bankroto. 

Seimas neseniai uždraudė vandens tiekėjams dėl pertvarkymo ar kitų priežasčių jungtis su kitų sektorių įmonėmis. 

Pasak Aplinkos ministerijos, nepaisant 1,5 mlrd. eurų investicijų į geriamojo vandens tiekimo ūkį, apie 48 proc. vandentvarkos įmonių dirba nuostolingai.