Lietuvos valstybės atkūrimo šventėje skambėjo lietuviški vardai

Utena

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

72546

Lietuvos valstybės atkūrimo diena – džiaugsminga ir viltinga šventė, skatinanti patriotinius jausmus ir mokanti branginti svarbiausią žmogaus ir tautos vertybę – laisvę. Ši diena buria žmones, bendruomenes ir kviečia pajusti, kad Lietuva – tai mes visi. Vasario 16-ąją ignaliniečiai Lietuvos gimtadienį šventė kultūros ir sporto centre.

Foto galerija:

„Visiems mums vieną vardą davė Lietuva",– taip pavadintoje šventėje dainomis ir šokiais keliauta lietuviško vardų kalendoriaus puslapiais, prisimenant gražiausius šventus vardus, žinomiausias ir kiek primirštas vardines, jas lydinčius papročius, apeigas ir su gamtos kaita susijusius darbus.

Šventė pradėta Lietuvos valstybės himnu bei mero Henriko Šiaudinio, Seimo nario Gintauto Kindurio ir kraštiečio signataro Česlovo Juršėno sveikinimais. Vėliau buvo įteikta Miko Ir Kipro Petrauskų premija. Meras H. Šiaudinis ignaliniečiams priminė, kad mūsų kraštas 1918 metais negalėjo kartu su visa Lietuva džiaugtis laisve, jis kentė lenkų okupaciją, tačiau stiprų laisvės troškimą ir lietuvybės dvasią liudijo savanorių kovos, lietuviškų draugijų veikla, puoselėta lietuviška kultūra. Meras ignaliniečiams dėkojo už palaikymą, darbus, kūrybą, linkėjo daugiau sutarimo, meilės ir vienybės šeimose, bendruomenėse: „Linkiu, kad ateinantis šimtmetis Lietuvai ir mūsų kraštui būtų geresnis“.

Seimo narys Gintautas Kindurys kalbėjo apie istorinę atmintį, sunkiausias tautai datas ir laikmečius. Jis prisiminė, kiek daug įspūdingų renginių buvo skirta Lietuvos šimtmečiui ir dėkojo organizatoriams: savivaldybei ir jos įstaigoms, bendruomenėms, bažnyčiai, juridiniams ir fiziniams asmenims. Pasidžiaugta, kad Ignalinos rajone laisvės kelio istoriją įprasmino nauji paminklai, atminimo lentos, stogastulpiai.

Signataras Česlovas Juršėnas visus pakvietė nusikelti į Lietuvos valstybės atkūrimo laikus, kai 1917-aisiais Vilniuje vykusioje lietuvių konferencijoje, kurioje dalyvavo ir kunigas iš Palūšės Petras Prunskis, buvo išrinkta Lietuvos taryba, vyko diskusijos dėl nepriklausomybės paskelbimo. Signataras kalbėjo apie to meto šviesuolių, valstybės kūrėjų aukštą politinę kultūrą, išmintį ir kilniadvasiškumą, kurio, kaip jis sakė, kartais pritrūkstama šiais laikais.

Kasmet švenčiant Lietuvos gimtadienį už nuopelnus Ignalinos krašto kultūrai iškilmingai įteikiama savivaldybės įsteigta Miko ir Kipro Petrauskų premija. Šiemet savivaldybės tarybos sprendimu premija skirta Paliesiaus dvarui. Renginyje dalyvavusiam dvaro savininkui Juliui Ptašekui dėkota už aktyvią kultūrinę ir istorinę dvaro veiklą, profesionalaus meno sklaidą, Ignalinos krašto garsinimą Lietuvoje ir už jos ribų. Atgimęs antram gyvenimui Paliesiaus dvaras neabejotinai tapo tikru šio krašto kultūros centru. Po penkerių metų veiklos (dvaras baigtas restauruoti 2014 m.) ši vieta žinoma ne tik regione, bet ir visoje Lietuvoje gyvenantiems žmonėms. Labiausiai jį išgarsino kultūrinė veikla - čia vykstantys klasikinės muzikos koncertai, rengiamos parodos, plenerai, paveldo išsaugojimui skirti renginiai, valstybinių švenčių minėjimai ir kt. Meras Henrikas Šiaudinis dvaro savininkui dėkojo už gražią bendrystę su vietos bendruomenėmis ir savivaldybe, pagalbą priimant garbius rajono svečius, organizuojant renginius.

Julius Ptašekas sakė, kad Paliesiaus dvaras – tai reiškinys, o jis pats jau seniai nesijaučia esąs savininkas, nes dvaras priklauso tiems, kas čia organizuoja išskirtinius renginius, kas koncertuoja, kuria ir lankosi dvare. Ši vieta, kaip minėta, taip pat atspindi Lietuvos istoriją, išsilaisvinimo ir tautinio atbudimo ženklus. Dvaras buvęs 1831 metų sukilimo centru, todėl planuojama jo teritorijoje pastatyti šią datą įamžinsiantį stogastulpį. Dėkodamas už garbingą apdovanojimą dvaro savininkas visiems linkėjo labai paprasto dalyko – kuo daugiau klausytis geros muzikos...

Dvaro savininką taip pat sveikino Seimo narys Gintautas Kindurys, Mielagėnų seniūnė Milda Bielinienė ir Mielagėnų kaimo bendruomenės pirmininkė Valė Švarcienė. Nuoširdūs dėkingumo žodžiai buvo skirti šiam kultūros puoselėtojui, Mielagėnų krašto žmones žavinčiu savo dvasios kilnumu, bendravimo šiluma bei paprastumu.

Šventinį koncertą dovanojo Ignalinos miesto meno kolektyvai: dainų ansambliai „Iš širdies“ (vad. Loreta Kuksėnienė), „Atgaiva“ (vad. V. Ksenzovienė), liaudiškos muzikos kapela „Ringė (vad. F. Skačkauskienė), šokių kolektyvai „Gaja“, „Jorutis“ (vad. E. Skripkauskienė), „Dringelė“ ir „Lelijėlė“ (vad. N. Žygienė).

Su muzika, daina ir šokiu keliauta per kalendorinius metus, sutinkant metų laikus ir minint lietuviškas vardines: nuo vasario mėnesį žinomų šv. Blažiejaus ir šv. Agotos iki gruodžio mėnesį gal kiek primirštų šv. Barboros, šv. Mikalojaus ir šv. Ambraziejaus. Pačios populiariausios vardinės – tai gražiausiu vasaros laiku švenčiamos Joninės, Oninės, Antaninės. Šventės vedėjai (Miglė, Asta ir Marius), skaitydami vardyną ir su juo susijusius papročius bei gamtos kaitos ženklus, ieškojo vardo krikštavaikiui, tačiau galiausiai nusprendė, kad tik pamačius gimusį vaiką bus galima išrinkti jam tinkamą vardą iš gausybės gražių ir prasmingų lietuviškų šventų vardų.

Jolantos Narbutaitienės režisuotas koncertas užbaigtas bendrai visų atlikta Vytauto Kernagio daina „Palaimink, Dieve, mus". Tokie gražūs, šventiški, sutelkiantys ir visiems laikams aktualūs jos žodžiai: „Nusilenkt noriu tau žemai,/Girių ir dainų šalie./ Tavo lopšyje išsuptiems vaikams/ Duok ramybės ir vilties./ Nusigręžk nuo tų, kas tave vilios/ Laimės netikrais vardais/ Ir visiems dviveidžiams pranašams/ Melą ir klastas atleisk./ Palaimink, Dieve, mus,/ Lietuvos vaikus,/ Ir kiekvieno mūsų balsą/ Teišgirsta žemė ir dangus./Palaimink, Dieve, mus Motinos kalba/ Juk visiems mums vieną vardą davė Lietuva.".

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt