Lietuvos ūkininkai – nežinioje

Tauragė

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

120976

Pluoštinių kanapių verslu užsiimantys ar tai daryti svarstantys šimtai ūkininkų liūdnai gūžčioja pečiais – Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimai užtruko nuo praėjusio pavasario.

Dėl to dalis savo verslą jau perkėlė į kitas šalis, nes kol kas plėstis Lietuvoje neleidžia įstatymai. Likusieji nėra galutinai apsisprendę, kiek plotų pluoštinėmis kanapėmis apsės šiais metais. Laukiama šią savaitę Seime įvyksiančio balsavimo dėl naujos įstatymo redakcijos – nuo to priklausys, ar bus galima auginti ir perdirbti visą pluoštinės kanapės augalą, ne tik jo sėklas ir pluoštą.

Laukia naujo aiškaus reguliavimo

„Mūsų kompanija investavo daug, diegė inovacijas ir taikė pažangias technologijas, bet viskas sustoję, laukiame naujo aiškaus reguliavimo. Kitos šalys susitvarkė reguliavimą, o Lietuvoje nesant pokyčių daugelis verslų atsitraukia. Ūkiai laukia šio įstatymo kaip išsigelbėjimo“, – kalba verslininkas Nerijus Slesariūnas.

Jo teigimu, aiškumo dėl naujo įstatymo norėtųsi kuo greičiau, nes sėjos laikas jau ant nosies: „Dabar tas laikas, kai jau galima įsigyti sėklas ir planuoti darbus, nes jei dar vėliau nusitemps, tai prarasime visus metus.“

Ekologinio ūkio savininkas iš Tauragės rajono Gintautas Žebelys pasakoja, kad svetur ekologiškų produktų paklausa ypač didelė, dar šiemet jis iš užsienio kompanijų turėjo rimtų pasiūlymų, tačiau dėl dabartinio reguliavimo jo rankos surištos: „Mumis, lietuviais, domisi rimtos tarptautinės kompanijos, bet mes negalime jų pasiūlymais pasinaudoti, užsidirbti ir kitų įdarbinti.“

Kanapių žiedų arbatą gaminantis tauragiškis tvirtina, kad potencialūs verslo partneriai norėtų pirkti 100–500 tūkst. jo gaminamos arbatos pakelių per metus, bet kol pluoštinių kanapių žiedai nėra Lietuvoje legalizuoti, ūkininkas negali pasirašyti oficialių sutarčių ir įvykdyti tokio dydžio užsakymų.

Jauno ūkininko Andriaus Širono ūkį Molėtų rajone sudaro 40 hektarų: 12 hektarų iš jų praeitais metais buvo apsėta pluoštinėmis kanapėmis. Pagal ūkio pajamas pluoštinės kanapes sudarė didžiąją dalį pelno. Nors 90 proc. savo užaugintų pluoštinių kanapių verslininkas realizuoja Lietuvoje, šiemet šio augalo jis planuoja auginti perpus mažiau.

„Prieš kelis metus pluoštinė kanapė buvo naujovė, o mes nuo pat pradžių į tai gilinomės, skyrėme daug laiko ir tikejomės su tuo dirbti. Mums, kaip smulkiam jaunam ūkiui, labai svarbu susikurti stabilias pajamas, o dabartiniai įstatymai mus stipriai apriboja, todėl esame priversti atsigręžti į tradicines kultūras“, – teigia A. Šironas.

Verslą jau perkelia į kitas šalis

Dabar galiojantis įstatymas Lietuvoje leidžia auginti ir perdirbti pluoštinių kanapių sėklas bei pluoštą, o kitų augalo dalių panaudojimas yra už įstatymo ribų. Nors šio augalo auginimo ir perdirbimo verslo perspektyvomis mažai kas abejoja, naujos Pluoštinių kanapių įstatymo redakcijos, kuria siūloma leisti naudoti ir perdirbti visą augalą, rengimas užtruko, naujas reguliavimas vis dar nepriimtas.

Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos direktorius Rimantas Čiūtas sako, kad toks delsimas mūsų šalies ūkininkams ir perdirbėjams apsunkina įsitvirtinimą rinkoje, kai kitose šalyse šio verslo plėtra intensyvi.

Lietuvą jau aplenkė ir Latvija, kuri nuo šių metų pradžios jau įteisino visų pluoštinių kanapių augalo dalių naudojimą. Tą patį jau yra padarę ir lenkai.

„Žinome atvejų, kai lietuviai verslininkai perkelia investicijas į Lenkiją, JAV ar Vokietiją. Ne vienerius metus pluoštines kanapes auginantys ūkininkai jau dairosi į Latviją, planuoja ten išsinuomoti žemės, nes latviai susitvarkė teisinę bazę“, – komentuoja R. Čiūtas.

Tomas Danisevičius, Pluoštinių kultūrų augintojų asociacijos vadovas, atkreipia dėmesį, jog dabar yra pats geriausias pluoštinių kanapių rinkos augimo etapas ir kas šioje rinkoje įsitvirtins pirmas, tą paskui „pastumti“ ir taip įeiti į rinką nebus paprasta.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt