PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2017 m. Lapkričio 13 d. 11:46

Lietuvos tėvų forumas Kaune skelbia ekstremalią padėtį

Kaunas

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


20042

Lietuvos tėvų forumas konstatavo, kad Kaune sprendžiant švietimo ir kultūros klausimus yra niekinama demokratija, judama ne pirmyn, o regresuojama, ir tai yra miesto savivaldybės nuopelnas. Situacijai keisti bus renkami tėvų parašai, svarstoma ir galimybė rengti piketus.

Per anksti apsidžiaugė

Dar visai neseniai Lietuvos tėvų forumas viešai džiaugėsi, kad Kaune pagaliau prasidėjo dialogas tarp visuomeninių organizacijų ir miesto savivaldos.

„Dalijau asmeninius patarimus kitoms organizacijoms, raginau juos mažiau kritikuoti savivaldybę ir imtis dialogo paieškų su Kauno valdžia. Dabar jau supratau, kodėl tie žmonės, kurie kelia klausimus dėl medžių išsaugojimo, dėl šaligatvių remonto, parkų pertvarkos, kodėl jie nesišneka su savivaldybe. Su ja susišnekėti neįmanoma“, – pripažino Lietuvos tėvų forumo vadovas Audrius Murauskas. Jo teigimu, mieste galima tik viena nuomonė – merijos, greičiausiai paties mero Visvaldo Matijošaičio.

„Vieningo Kauno“, kurio vedlys yra meras, rinkiminėje programoje, veiklos strategijose, gairėse aiškiai išsakoma nuostata, kad jie sieks bendruomenių telkimo, stiprinimo, tarimosi su jomis, aktyvins dalyvavimą savivaldoje.

„Realiai įsitikinau, kad „Vieningo Kauno“ rinkiminiai pažadai yra tiesiog apgaulė ir melas. Grąžinant Kauno išorę, tvarkydamas kelius, kuriamas įvaizdis, kad rūpinamasi miestu, bet jeigu paanalizuotume, kiek Kauno savivaldybė yra gero padariusi švietimo arba kultūros srityje, pamatytume ne progresą, o regresą“, – apgailestavo A.Murauskas.

Jis priėjo išvados, kad miestas su visuomeninėmis organizacijos bando kalbėtis tik todėl, kad vėliau jų vardu galėtų manipuliuoti, pasitelkti įvaizdžio gerinimui ir kartu kaip skydą: neva, žiūrėkit, priimant sprendimą dalyvavo ir ši, ir kita, ir trečia organizacija, nesvarbu, kad sprendime visai neatsispindi tų organizacijų pozicija.

Paniekinta demokratija

Demokratijos ir jos principų suniekinimą A.Murauskas vadina vienu iš svarbiausių neigiamų įvykių, kuris kada nors yra atsitikęs Kaune.

„Galite pastebėti, kad žiniasklaidoje pastaruoju metu nėra jokios nuomonės iš švietimo įstaigų vadovų pusės. Jie bijo duoti interviu, nes bijo būti persekiojami. Savivaldybės administracijos direktorius yra išleidęs įsakymą, kad bet kuris interviu turi būti suderintas. Kitu atveju, vaikų darželių, mokyklų direktoriai kviečiami ant kilimėlio ir gauna pylos.

Ne vienas vadovas jau buvo kviestas tokiam pokalbiui. Taip pavyko užčiaupti ir drąsiausius vadovus, kurie anksčiau drįsdavo išsakyti kritišką nuomonę. Tad apie kokią demokratiją Kaune galime kalbėti?“ – klausė Lietuvos tėvų forumo vadovas.

Jis net nebandė įsivaizduoti, kur tai miestą gali nuvesti, nes tikisi, kad pakaks gyventojų valios, kad miesto valdžiai bus parodyta, kad su tokia situacija nebus taikstomasi, ir neilgai trukus pasimatys akivaizdūs pokyčiai.

Švietimo įstaigų vadovų bauginimas – ne vienintelis demokratijos, A.Murausko teigimu, nebuvimo Kaune įrodymas. „Galiu paminėti ir siauro klausimo apie maisto produktų tiekimą ikimokyklinėms švietimo įstaigoms, kuris buvo svarstomas specialioje savivaldybės suburtoje darbo grupėje, turėjusioje aptarti apskritai mitybos gaires vaikų darželiuose, sprendimo būdą“, – kalbėjo visuomenininkas.

Jo teigimu, darbo grupėje iš karto jautėsi, kad savivaldybei vaikų mitybos organizavimo gerinimas susiveda tik į vieną savivaldybės poreikį – nušalinti tėvus ir vaikų darželių administraciją nuo sprendimo priėmimo perkant darželiams maisto produktus ir būtinai įvesti centralizuotą maisto produktų pirkimą.

„Darbo grupė šiam ketinimui aiškiai nepritarė, nes organizuojant centralizuoto maisto produktų įsigijimo viešuosius pirkimus eliminuojama galimybė nekviesti jau susikompromitavusių bendrovių, kurios sistemingai nekokybiškus maisto produktus yra tiekę arba tebetiekia kitoms įstaigoms“, – aiškino A.Murauskas.

Tą realybėje gerai iliustruoja Vilniaus pavyzdys, kur jau nuo pat sovietmečio vykdomi centralizuoti pirkimai, pastaraisiais metais juos laimi vis tas pats tiekėjas, nors darželių vadovai nespėja pildyti raštų apie pristatytas sugedusias arba netinkamas prekes.

A.Murauskas piktinosi, kad Kauno savivaldybė, brukdama centralizavimą, žongliruoja maisto produktų kokybe, taip bandydama gauti vaikų tėvų ir visuomenės palankumą, nors jau ne vienerius metus ir šiuo metu, kai darželiai produktus įsigyja kiekvienas atskirai, problemų dėl produktų kokybės Kaune nėra. Tą patvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba.

Jis įžvelgė dar vieną aspektą, kuris verčia sunerimti. Darbo grupėje buvo pritarta, kad visų pirma reikia parengti ir patvirtinti sveikatą labiau tausojančius valgiaraščius, ir tik po to bus aišku, kokių maisto produktų reikia. „Nesuvokiu, kodėl savivaldybė taip skuba ir pirkimą vykdo pagal senus valgiaraščius“, – sakė visuomenininkas.

Bandė suklastoti protokolą

A.Murauskas pasakojo, kad jį labai nustebino darbo grupei vadovaujančios miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Nijolės Putrienės atsiųstas grupės posėdžio protokolas, kuriame įrašyta, kad darbo grupės nariai neva pritarė centralizuotam maisto produktų tiekimui.

„Tai netiesa – darbo grupė atmetė centralizuoto maisto produktų pirkimo svarstymą, nes tam nėra poreikio, o savivaldybės pateikti argumentai buvo mažareikšmiai. Be to, maisto produktų pirkimo klausimas buvo ir per ankstyvas, nes pirmiausia reikia atnaujinti valgiaraščius. Darbo grupė vėlesniuose posėdžiuose ir koncentravosi į valgiaraščių, virtuvėlių atnaujinimo, darbuotojų ir tėvų švietimo klausimų svarstymą“, – dėstė Lietuvos tėvų forumo vadovas.

Kiekviename darbo grupės susirinkime savivaldybės atstovai, kaip pasakojo visuomenininkai, vis bandė prakišti maisto pirkimo centralizavimo klausimą, gundė galimybe darželiams rinktis centralizuotą ar decentralizuotą pirkimą. „Tačiau formuluotė, kad bus galima rinktis tarp centralizuoto ir necentralizuoto variantų, gražiai tik skamba“, – įsitikinęs A.Murauskas.

Anot jo, Lietuvos tėvų forumas turi pagrįstų įtarimų, kad įstaigų vadovams bus daromas spaudimas, jog šie rinktųsi centralizuotąjį. „Įstaigų vadovai bijo nesutikti su savivaldybės nurodymais. Scenarijus labai aiškus. Tokioje aplinkoje, kai vadovai yra represuojami, bauginami, demokratinių pasirinkimų būti negali“, – teigė visuomenininkas.

Iš savivaldybės pranešimo spaudai matosi, kad to pasirinkimo, kurį darbo grupėje žadėjo savivaldybės atstovai, net ir neliko. Geriausiu atveju, bus galima rinktis tik iki 10 proc. produktų alergiškiems vaikams.

Centralizuoto maisto produktų viešojo pirkimo projekte buvo pastebėta nemalonių ir tikrai ne vartotojo naudai veikiančių dalykų.

„Prekes darželiams galės tiekti nebūtinai tas dalyvis, kuris laimėjo konkursą. Jis galės samdyti subtiekėją. Tai reiškia, kad realiai konkursą gali laimėti penkios įmonės, tačiau galimybė iš jų rinktis tik imituojama, nes nėra saugiklio, kad šie laimėtojai nebus kurios nors bendrovės dukterinės įmonės, kurios vėliau persamdys savo motininę įmonę ir taip įsivyraus vienvaldystė, nebeliks taip deklaruojamos konkurencijos“, – aiškino A.Murauskas.

Eliminuojama sprendimo teisė

Dar vienas, anot jo, labai svarbus momentas – esant centralizuotam tiekimui ugdymo įstaigos bendruomenė eliminuojama nuo galimybės priimti sprendimus. „Švietimo įstatyme labai aiškiai pabrėžta, kad švietimo tikslas yra ugdyti savarankišką, atsakingą, kūrybingą ir patriotišką asmenybę. Juk negalime tai ugdyti tik aktų salėse. Būsimą sprendimų priėmėją turime ugdyti prisidedant, stebint, kaip realiai priimami sprendimai pačioje švietimo įstaigoje“, – kalbėjo A.Murauskas.

Kitas aspektas, pridūrė jis, yra tas, kad kas kitas, jei ne tėvai geriausiai žino, kokio maisto reikia jų vaikams, bet savivaldybė kažkodėl nenori paisyti šių demokratinių principų ir tai nori pati spręsti.

„Graudžiai juokinga, kad savivaldybė nori nuspręsti, kaip tėvams tvarkytis su savo pinigais. Pabrėžiu, kad patys tėvai moka už savo vaikų maitinimą darželiuose. Savivaldybės taryba nustato mokestį, kurį tėvai turi mokėti už vaikų maitinimą darželiuose, savivaldybė pati nori nuspręsti, kas vaikų maitinimui tieks produktus.

Tai tas pats, kaip mes spręstume, kiek meras turėtų išleisti pietums, ir kurioje valgykloje turėtų valgyti, o jei jam maistas nepatinka ir jis nevalgys, už maistą vis tiek privalės susimokėti“, – ironizavo Lietuvos tėvų forumo vadovas.

Savivaldybė išplatindama pranešimą teigė, kad darželiai, užsakinėdami savarankiškai neva elgiasi neatsakingai ir įvardijo, kad rasta pirktų tokių dalykų, kaip rūkyti mėsos gaminiai ir ledai. „Radau, kad per dvejus metus du darželiai po kartą buvo pirkę ledų ir tai buvo birželį, kai tikėtina, kad vyko išleistuvių iš darželio šventė.

Rūkyti mėsos gaminiai ne visi yra nerekomenduotini, tad ir šioje vietoje reikėtų susilaikyti nuo apibendrinimų neįsigilinus į esmę“, – ragino A.Murauskas, pridūręs, kad darželiai perka tuos maisto produktus, kuriuos privalu pagal valgiaraščius, kuriems yra pritarusi ir kuriuos yra patvirtinusi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Pakartotinis parašų rinkimas ir piketas

Savivaldybei Lietuvos tėvų forumas yra pristatęs ir ne kartą priminęs apie surinktus 7,5 tūkst. vaikų tėvų parašų, liudijančių, kad jie labai aiškiai pasisako prieš maisto produktų tiekimo centralizavimą.

Lietuvos tėvų forumas artimiausiu metu planuoja surengti pakartotinį parašų rinkimą šia tema, kad savivaldybė dar kartelį galėtų įsitikinti, kaip teigė A.Murauskas, kad tėvai patys geba priimti sprendimus ir savivaldybės pagalbos šioje vietoje jiems nereikia.

„Jeigu to nepakaks, tėvus kviesime eiti piketuoti prie savivaldybės“, - apie planus kalbėjo A.Murauskas.

Jis neatmetė, kad prieš Lietuvos tėvų forumą gali būti imtasi įvairių priemonių, tame tarpe ir šmeižto, tad tėvus kviečia būti budriais ir į visą juos pasiekiančią informaciją žvelgti kritiškai.