Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Etaplius ir LLRI nuotr.
Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt
Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbė 2019 metų Lietuvos savivaldybių indeksą. Kaip ir kasmet skelbiami du indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas.
Zarasų r. savivaldybė šiemet liko 52 vietoje mažųjų savivaldybių indekse (45 balai iš 100). Palyginti su kitomis savivaldybėmis, geriau įvertintos tik „Komunalinių paslaugų“ ir „Mokesčių“ sritys. „Mokesčių” srityje gerai vertinta, kad verslo liudijimų kaina, siekusi 68 eurus, buvo mažesnė už vidutinę* (96 eurai). Tačiau pagrindinis nekilnojamo turto mokesčių tarifas siekė 0,8 proc. – daugiau mažųjų savivaldybių vidurkis (0,7 proc.).
Ekonomika savivaldybėje buvo palyginus pasyvi. Tūkstančiui gyventojų teko tik 18,4 veikiančių ūkio subjektų (vidurkis – 23,7), 27,4 pratęstų ir išduotų verslo liudijimų (vidurkis – 41) bei 4,2 statybos leidimų (vidurkis – 5,3). Sunkiai sekėsi pritraukti investicijų. 2017 m. vienam gyventojui teko tik 506 eurai materialinių investicijų, jų mažiau buvo tik Skuodo r. (485 eurai gyventojui). Tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui teko 114 eurų, palyginti su 1 251 euro vidurkiu. Ekonominis aktyvumas žemas,tad Zarasų r. buvo aukščiausias nedarbo lygis Lietuvoje (kartu su Lazdijų raj.) – 14,9 proc. Čia įsisenėjusi ilgalaikės bedarbystės problema – kas antras bedarbis darbo neturėjo ilgiau nei 6 ar 12 mėnesių. Tai paaštrino ir socialines problemas – socialinę pašalpą gavo 7,3 proc. gyventojų (vidurkis – 3,8 proc.), būsto šildymo kompensacijas – net 8 proc. (vidutiniškai – 5,2 proc.).
Savivaldybės skola siekė 24,1 proc. ir buvo šiek mažesnė už vidutinę mažosiose savivaldybėse (25,8 proc.). Savivaldybės administracija buvo sąlyginai didelė. Tūkstančiui gyventojų teko 9,2 darbuotojo, palyginti su 7,6 darbuotojų vidurkiu. Savivaldybės administracijai išlaikyti teko skirti 10,9 proc. Išlaidų, kai vidutiniškai – 8 proc. „Komunalinių paslaugų” ir „Transporto” srities vertinimas nukentėjo, nes savivaldybei priklausančios daugiabučių administravimo ir keleivių vežimo įmonės dirbo nuostolingai.
Plačiau apie tai rasite čia.
Pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto informaciją
screenshot-at-2019-10-15-10-21-30.png