Lietuvos savivaldybių indeksas: kaip vertinama Šilutė?

Klaipėda

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt

103097

Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbė 2019 metų Lietuvos savivaldybių indeksą. Kaip ir kasmet skelbiami du indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas.

Šilutės rajono savivaldybei skirtos 5-8 vietos mažųjų savivaldybių indekse (63 balai iš 100). Šias vietas Šilutės r. savivaldybė dalijasi su Marijampolės, Palangos m. ir Panevėžio r. savivaldybėmis. Geriausiai įvertintos „Komunalinio ūkio“, „Mokesčių” bei „Turto valdymo” sritys. Prasčiau nei vidutiniškai* – „Švietimas“. „Komunalinių paslaugų“ srityje pasiektas geras įvertinimas, nes šilumos kaina gyventojams siekė 5,45 ct/kWh 2017, kai vidurkis siekė 6,75 ct/kWh. Daugiabučių administravimo, buitinių atliekų surinkimo srityse buvo sudarytos sąlygos konkurencijai, veikė privatūs paslaugų tiekėjai. Deja, savivaldybei priklausiusi centralizuotos šilumos įmonė dirbo nuostolingai.

„Turto valdymo” srityje gerai įvertinta, kad savivaldybė neteikė paslaugų, kurias gali teikti privačios įmonės, taip pat tai, kad tūkstančiui gyventojų teko 3 958 kv. m savivaldybei nuosavybes teise priklausančių pastatų ir patalpų (vidutiniškai teko daugiau – 5 258 kv. m). Kaip ir praeitais metais, „Mokesčių“ srityje gerai vertinta, kad 2018 m. Šilutėje galiojo mažiausias pagrindinis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas – 0,3 proc., palyginus su 0,7 proc. vidutiniu tarifu. Tiesa, 2018 m. vidutinė verslo liudijimų kaina siekė 80 eurų ir buvo mažesnė nei vidutiniškai tarp mažųjų savivaldybių (96 eurai). Deja, Šilutės r. toliau nesiseka pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų. Jų kiekis per 2017 m. susitraukė 5,2 proc.

To pasekmė – tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui sumažėjo nuo 893 iki 872 eurų, nors vidutiniškai mažosiose savivaldybėse jų daugėjo nuo 1 129 iki 1 251 euro. Nors materialinių investicijų daugėjo 23 proc. nuo 36,4 iki 44,8 mln. eurų, jų vienam gyventojui teko mažokai – 1 096 eurai, palyginti su 1 423 eurų vidurkiu. „Švietimo“ srityje rūpestį kelia tai, kad vidutiniai valstybinių brandos egzaminų rezultatai, siekę 41,3 balo, buvo prastesni nei vidutiniai (45,7 balo). „Biudžeto“ srityje biudžeto skolos lygis, siekė 40,5 proc. nuo pajamų ir buvo aukštesnis nei vidutinis (25,8 proc.). Savivaldybės administracija buvo mažesnė nei vidutinė (tūkstantį gyventojų aptarnavo 7 darbuotojai, kai vidutiniškai – 7,6), jos išlaikymo kaina siekė 8 proc. Visų savivaldybės išlaidų – tiek pat kiek vidutiniškai mažosiose savivaldybėse

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt