PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2019 m. Spalio 15 d. 10:17

Lietuvos savivaldybių indeksas: kaip šiemet įvertintas Vilniaus rajonas?

Vilnius

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt


103068

Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbė 2019 metų Lietuvos savivaldybių indeksą. Kaip ir kasmet skelbiami du indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas. Kaip šiemet įverintas Vilniaus rajonas?

Vilniaus rajono savivaldybei šiemet skirta 9-12 vieta mažųjų savivaldybių indekse (61 balas iš 100), kurias ji dalijasi su Tauragės r., Rietavo ir Širvintų r. savivaldybėmis. palyginti su kitomis savivaldybėmis, geriau nei vidutiniškai įvertintos „Sveikatos ir socialinės rūpybos“, „Investicijų ir plėtros“, „Biudžeto“, „Turto valdymo“ ir „Administracijos“ sritys.

Prasčiau nei vidutiniškai – „Komunalinis ūkis“ ir „Švietimas”. Tokią vietą padėjo užimti geresnis už vidutinį „Biudžeto” srities vertinimas. 2018 m. Vilniaus r. buvo vienintelė savivaldybė neturėjusi skolos. Jos administracijos išlaikymas kainavo 7,4 proc. išlaidų ir buvo pigesnis nei vidutiniškai (8 proc.). Viena iš to priežasčių – savivaldybės administracija buvo palyginti maža. Tūkstančiui gyventojų teko 5,8 užimtos pareigybės (vidurkis – 7,6), bet tai netrukdė beveik visus (daugiau kaip 99 proc.) gyventojų prašymus išnagrinėti laiku. Viena vertus, Vilniaus rajono savivaldybė yra šalia sostinės ir tai jai padeda pritraukti investicijų.

Vis dėlto kai kurios kitos žiedinės, pavyzdžiui,Kauno r. ir Klaipėdos r. savivaldybės investicijų pritraukė dar daugiau. 2017 m. Vilniaus r. vienam gyventojui teko 2 558 eurai materialinių investicijų. Tai daugiau nei vidu-tiniškai (1423 eurai), tačiau mažiau nei Klaipėdos r. (4 048 eurai) ar Kauno r. (3 181 euras). Panaši situacija matoma ir pažvelgus į tiesiogines užsienio investicijas.

Jų vienam gyventojui teko 2 134 eurai (vidurkis – 1 251 euras), tai daugiau nei Kauno r. (1 519 eurų), tačiau mažiau nei Klaipėdos r. (3 442 eurai). Panaši situacija ir su dalimi ekonominio užimtumo rodiklių. Vilniaus r. tūkstančiui gyventojų teko 26,8 veikiantys ūkio subjektai – daugiau nei vidutiniškai (22,2), tačiau mažiau nei Kauno r. (30,55) ar Klaipėdos r. (31,8).

Tūkstančiui gyventojų teko 43,6 išduoti verslo liudijimai – daugiau nei vidutiniškai (41) ar Kauno r. (39,1), tačiau mažiau nei Klaipėdos r. (46,9). Išduotų statybos leidimų tūkstančiui gyventojų teko 13,1 (vidurkis – 5,3) – mažiau nei Klaipėdos r. (16,3), bet daugiau nei Kauno r. (12,9). Tai, kad gyventojai linkę kraustytis gyventi į žiedinę savivaldybę, rodo ir teigiama grynoji migracija, siekusi 2,1 proc. nuo gyventojų skaičiaus, kai vidutiniškai savivaldybes paliko apie 0,5 proc. gyventojų.

Panaši situacija ir su socialiniais rodikliais. Vilniaus r. nedarbo lygis siekė 8,7 proc. ir buvo mažesnis nei vidutinis (9,7 proc.). Tačiau nedarbo lygis Kauno r. siekė 7,4 proc., o Klaipėdos r. tik 6 proc. Ilgalaikių bedarbių dalis Vilniaus r. sudarė 22,8 proc. (vidurkis – 28,6 proc.), Kauno r. ir Klaipėdos r. jų buvo mažiau (20,6 ir 13,8 proc.).

Jei savivaldybės taryba peržiūrėtų mokestinę politiką, tai galėtų paskatinti daugiau žmonių veiklą vykdyti savivaldybėje. Vidutinė verslo liudijimo kaina siekusi 94 eurus buvo vos mažesnė už vidutinę (96 eurai). Pagrindinis nekilnojamo turto tarifas siekė 0,8 proc. ir buvo aukštesnis už vidutinį – 0,7 proc. Nenaudojamo nekilnojamo turto ir žemės tarifai buvo tarp aukščiausių: 3 ir 4 proc.Vilniaus r. savivaldybei priklausančios keleivių vežimo, daugiabučių administravimo, centralizuoto šilumos tiekimo įmonės veikė nuostolingai.

Daugiau informacijos apie savo savivaldybę rasite čia.

screenshot-at-2019-10-15-10-21-30.png