PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2019 m. Spalio 15 d. 13:29

Lietuvos savivaldybių indeksas: Kėdainių rajono savivaldybė turėtų atkreipti dėmesį į mokestinę politiką

Kaunas

Vaido Juškos nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt


103118

Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbė 2019 metų Lietuvos savivaldybių indeksą. Kaip ir kasmet skelbiami du indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas.

Kėdainių rajono savivaldybė 13-15 vietą mažųjų savivaldybių indekse (60 balų iš 100) pasidalijo su Neringos ir Radviliškio r. savivaldybėmis.

Kėdainių rajonas kaip ir pernai surinko aukščiausią balą iš visų savivaldybių „Administracijos“ srityje – 99 iš 100. Gerai įvertintos „Komunalinės paslaugos“, „Švietimas“ ir „Biu-džetas“. Deja, „Transportas“, „Investicijos ir plėtra” bei „Mokesčiai“ buvo įvertinti prasčiau nei vidutiniškai.

Kėdainių r. savivaldybės administracijos darbuotojų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, išliko pats mažiausias (3,2 darbuotojo palyginti su 7,6 vidurkiu), beveik visi gyventojų prašymai (99,9 proc.) buvo išnagrinėti laiku. Mažesnė administracija – pigesnis jos išlaikymas, kuriam reikėjo skirti 5,7 proc. išlaidų (vidurkis – 8 proc.). Geresnį „Biudžeto” srities įvertinimą iš dalies lėmė savivaldybės skola (15,6 proc. pajamų), kuri buvo mažesnė nei vidutinė (25,8 proc.).

Prie gero „Komunalinių paslaugų“ įvertinimo prisidėjo tai, kad 2018 m. net 88,8 proc. šilumos pagamino nepriklausomi šilumos gamintojai. Aukštesnis nei vidutiniškai balas skirtas ir už tai, kad 2018 m. atliekas surinko privati įmonė, savivaldybei priklausančios vandens tiekimo ir daugiabučių administravimo įmonės veikė pelningai.

Geresnį įvertinimą Kėdainių r. savivaldybei leistų pasiekti didesnis skaidrumas „Transporto” srityje. Nei vienam viešojo transporto maršrutui nebuvo skelbiamas viešas konkursas, o savivaldybei priklausanti įmonė veikė nuostolingai.

Savivaldybė turėtų atkreipti dėmesį ir į mokestinę politiką. Joje pagrindinis nekilnojamo turto tarifas siekė 0,8 proc. (mažųjų savivaldybių vidurkis – 0,7 proc.), verslo liudijimų kaina siekė 103 eurus (vidurkis – 96 eurai), vidutinis žemės mokesčių tarifas siekė 1 proc. (vidurkis – 0,98 proc.).

Savivaldybėje nenaudojamo nekilnojamo turto ir žemės mokesčių tarifai buvo maksimalūs (3 ir 4 proc.). Tai galėjo turėti įtakos žemesniems nei vidutiniams kai kurių ekonominio aktyvumo rodikliams. Tūkstančiui gyventojų teko 25,4 verslo liudijimo (vidutiniškai – 41), 4,5 išduoto statybos leidimo (vidutiniškai – 5,3).

Daugiau informacijos apie savo savivaldybę rasite čia.

screenshot-at-2019-10-15-10-21-30.png