„Lietuvos šalies e-sveikatos padavimai“

Marijampolė

Ričardo Pasiliausko fotoiliustracija

Regina KulbokaitėŠaltinis: Etaplius.lt

34444

Užtenka garsiai pasakyti, kad milijonus kainavusi e-sveikata kol kas tik buksuoja, užuot palengvinusi medikų ir pacientų gyvenimą, ir aukščiausi valstybinio sveikatos politikos bosai unisonu užgieda apie pasipriešinimą pažangai. O pirmiausia – apie medikų „nenorą priimti naujoves, dirbti pažangiai ir moderniai“.
Taigi pradžiai – apie tą tikrą ar tariamą „nenorą“.

Prie gydytojo kabineto – netrumpa laukiančių eilutė. Iš veidų ir pusbalsiu laidomų replikų aišku, kad tų, kur sėdi šiapus gydytojo kabineto durų, vizitui paskirtas laikas jau seniai praėjęs. Tik šiuo atveju tai nereiškia, jog gydytoja su savo padėjėja geria kavą, aptarinėja naujienas ar buvo iškviesta į kokį nors ekstrinį pasitarimą. Anaiptol.

Anapus durų kartu su savo asistente gydytoja „kankinasi“ prie kompiuterio. Gal elektroninį receptą išrašinėdama (kabinete yra ir pacientas), gal mėgindama, kaip reikalaujama, „įsipaišyti į e-sveikatos sistemas“. Bet nelabai sėkmingai.

Būtų garbesnio amžiaus, sakytum, kad gal iš tiesų jai su pacientu susišnekėti lengviau, nei su kompiuteriu. Bet kad tikrai ne. Pagal amžių specialistę galėtum jau priskirti ir vadinamajai Zet kartai. Gal ne pačiai jauniausiai, gimusiai su išmaniuoju telefonu rankoje, bet tikrai ne ką vyresnei. Taigi priežastis, tikėtina, pirmiausia ne medikių kompiuterinio raštingumo stoka, bet tai, kad sistemos kūrėjai – sąmoningai ar ne – pamiršo, jog sistema turi gebėti „susišnekėti“ su jau egzistavusiomis... Kol kas – joms ne ypač gerai sekasi... Pacientams – taip pat...

Kadangi, pasak sveikatos ministro Aurelijaus Verygos, sistema sukurta ir turi veikti bet kokia kaina, dabar jau vis garsiau kalbama apie jos tobulinimą (o gal netgi daroma). Taigi ir naujų – tikėtina irgi milijoninių – investicijų dar bus. Juk lygiuojamės į moderniausias šalis.

Beje, ten padirbėję Lietuvos medikai „e-sveikata“ nesiskundžia. Jų pasakojimai – tarsi iš fantazijos srities. Pavyzdžiui, apie tai, kad pacientą gydytojas tik išklauso, paciento nusiskundimai ne į kortelę gydytojo ranka tuo pat metu užrašinėjami, bet įrašomi į diktofoną, o įrašus iššifruoja ir sistemina jau kitos srities specialistai.

Kitaip tariant, sistema sustyguota nuo A iki Ž, o ne vien tam, kad pasipuikuotume „įsisavintais“ milijonais, o vėliau reikėtų galvoti, kaip „įsisavinti“ sukurtą sistemą tobulinant...

O kad tai nebūtų laikoma vien tuščiais priekaištais ar burnojimu prieš progresą, dar vienas konkretus pavyzdys iš lietuviškos e- sveikatos sistemos. Tai e-receptas, kurio privalumus ir trūkumus neseniai patyrė marijampolietė Laimutė Bernotienė, o savo patirtimi pasidalijo su „Suvalkiečio“ redakcija.

Sausio pabaigoje šeimos gydytojas marijampolietei išrašė e. receptą dvejiem kompensuojamiesiems vaistams trijų mėnesių laikotarpiui. Kiekvienų – po 90 tablečių, su sąlyga, kad išrašytus vaistus pirks kas mėnesį.

„Pirmąją „porciją“ – po 30 tablečių – pirkau tą pačią dieną Marijampolėje, „Gintarinėje“

vaistinėje, – rašo marijampolietė. – Antrąją, kaip buvo nurodyta gydytojo, po mėnesio, įsigijau irgi Marijampolėje, „Gubojos“ vaistinėje. Tačiau kai atėjo laikas pirkti trečią kartą, t. y. kovo mėnesį, buvau Druskininkuose, sanatorijoje. Nuėjau į artimiausią vaistinę – „Norfos“. Čia man nepardavė nė tabletės, nes e-receptas parodė, jog vasario mėnesį jau esu pirkusi abiejų vaistų po... 90 tablečių“.

Pamaniusi, kad trečiąjį vaistų pirkimą moteris gal kiek ir paankstino, toje pačioje vaistinėje apsilankė po poros dienų. Tačiau rezultatas buvo toks pat: recepte nurodytas kompensuojamųjų vaistų limitas išnaudotas.

„Vaistai baigiasi, o man jų būtinai reikia, tad prieš išvykdama iš Druskininkų dar kartą užsukau į vaistinę, tik šįkart jau į „Gintarinę“, – pasakoja savo „kompensuojamą e-istoriją“ marijampolietė. – Pamaniau, nusipirksiu bent dešimtį tablečių be jokių kompensacijų. Tokio kiekio turėtų pakakti, kol sugrįžusi į Marijampolę apsilankysiu pas savo šeimos gydytoją naujo e-recepto. Tačiau Druskininkų „Gintarinėje“ vaistinėje patyriau tiesiog pribloškiantį siurprizą: čia man pasakė, kad pagal turimą e-receptą privalau tuoj pat pirkti abiejų vaistų po 90 tablečių! Pirkau su džiaugsmu: juk vaistai kompensuojami, kodėl nepirkti? Ir pas gydytoją galėsiu neskubėti. Manau, kad tai tikrai didelis šito recepto privalumas!“

Tačiau viena smulkmena susijusi su e-receptu ponią L. Bernotienę nemaloniai nustebino: kad vaistinėje būtinai reikėjo rodyti dokumentą su asmens kodu. „Beveik taip, kaip perkant lėktuvo bilietą“, – pajuokavo moteris.

Beje, jei jau prakalbome apie paraleles su lėktuvo bilietais, tai tenka konstatuoti, kad sėdant į lėktuvą, labai stropiai suskaičiuojamas ir keleivio registruotas bagažas. Jei bagažas registruotas, o keleivis nepasirodo, skelbiama keleivio paieška. Su e-receptu, kaip rodo marijampolietės patirtis, kiek prasčiau: vienur jis parodo, kad vaistų limitas baigęsis, kitur – kad jis net nepradėtas naudoti. Sistema tikrai verta milijonų, tik palyginimas su lėktuvo bilietų pirkimu aiškiai ne jos naudai...

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt