Lietuvos rinktinės narys P. Golubickas: „Alytuje lankausi dažnai, kai tik yra galimybė“

Interviu vietoje įjungtas televizorius, kaip ir pastarąsias kelias dienas, rodo FIBA pasaulio taurės rungtynes, tačiau Lietuvos rinktinės žaidėjui Pauliui Golubickui šiuo metu krepšinis tikrai nėra svarbiausias ir įdomiausias dalykas – jis su mūsų šalies rinktine ruošiasi karjerą pakeisti galinčioms rungtynėms su Ukrainos bei Portugalijos rinktinėmis.

„Pasižiūriu, įdomu vis tiek. Stengiuosi visais sportais domėtis, ne tik futbolu, bent jau šiek tiek. Ir aplinkiniai domisi, tai stengiuosi neatsilikti, kad nelikčiau nuošalyje“, – mintimis apie dabar verdančias kovas krepšinio aikštelėse Kinijoje pokalbį pradėjo jaunasis Marijampolės „Sūduvos“ talentas.

O dar prieš kiek daugiau nei metus apie Golubicko pavardę girdėję buvo tik patys ištikimiausi Lietuvos futbolo sirgaliai. Kai praėjusių metų rugpjūtį prie LFF I lygoje rungtyniaujančios Alytaus „Dainavos“ prisijungė devyniolikmetis P. Golubickas, grįžęs į Lietuvą iš Anglijos žemesniuose divizionuose žaidusio „Yeovil Town“ klubo, daugelis futbolo sirgalių tik pakraipė dar galvas – štai, dar vienas jaunas žaidėjas nerado savo vietos užsienyje ir grįžo į Lietuvą. Tokių buvo jau ne vienas ir ne du.

Net ne į aukščiausiąją šalies lygą, o į antrą pagal pajėgumą – dažnai toks karjeros pokytis tarsi lemia, jog futbolininko viltys prasimušti į dar aukštesnį lygį sumažėja iki minimumo. Tačiau šiuo atveju buvo kitaip. P. Golubickas su Alytaus komandos marškinėliais sužaidė 12 rungtynių ir per jas pasižymėjo trimis įvarčiais.

„Dainava“ I lygoje užėmė antrą vietą ir pasidabino sidabro medaliais, LFF taurės varžybose pasiekė pusfinalio etapą ir tik ten pralaimėjo finalininkui, dabar jau nebeegzistuojančiam Kauno „Stumbrui“. Komanda paminėjo sėkmingą sezoną, iki kitų metų išsiskirstė savais keliais, o naujam sezonui P. Golubickas ruoštis pradėjo nebe Alytuje – jį kartu su bičiuliu Renatu Banevičiumi į peržiūrą pasikvietė prieš kelis mėnesius antrą kartą iš eilės Lietuvos čempione tapusi Marijampolės „Sūduva“. P. Golubickas – jau vienas pagrindinių „Sūduvos“ žaidėjų, jis per šiuos metus spėjo įsitvirtinti A lygoje, rungtyniauti Europos lygos atrankos atkrintamųjų etape bei debiutuoti Lietuvos rinktinėje.

Atrodo, pastarieji metai žaidėjui asmeniškai buvo tikrai beprotiški. Su tuo sutinka ir pats iš Ignalinos kilęs futbolininkas.

„Kažkada vakare tiesiog atsisėdau pagalvoti apie tuos dalykus, kur aš buvau prieš metus ar dvejus ir kur esu dabar, tai net keista, tikrai nesitikėjau, kad viskas taip susiklostys. Per šiuos metus įgijau daug patirties tiek komandoje, tiek rinktinėje su aukšto lygio žaidėjais. Svarbiausia, kad yra tas progresas, toliau stengiuosi tobulėti ir gerai, jog yra aplinkiniai, kurie padeda“, – sakė tik prieš kelias savaites dvidešimtąjį gimtadienį paminėjęs saugas.

- Ar triukšmingai buvo pažymėtas pirmasis rimtesnis jubiliejus?

„Kokio nors šventimo nebuvo, paminėjome daugiau su komanda. Tuo metu buvo treniruotės, rungtynės, tai tam dalykui nebuvo ir laiko, – juokėsi pats sportininkas. – Viduje jaučiuosi toks pats jaunas, net nesijaučia, kad dvidešimt metų, tai ir nepasakyčiau, kad kažkokių pokyčių įvyko ar psichologiškai, ar fiziškai, viskas išliko taip pat“.

Karjeros sezoną rungtyniaujantis P. Golubickas sako, jog pats gerai suvokia, kad viešoje erdvėje jis vis dažniau yra pavadinamas ryškiu šalies futbolo talentu, ir tai mato, tačiau stengiasi savęs tokiomis mintimis neapkrauti.

„Smagu paskaityti, bet į tuos dalykus stengiuosi labai nesigilinti, tiesiog noriu toliau daryti tai, ką darau, žaisti taip, kaip žaidžiu, ir tikiuosi išlaikyti tą formą, kad ji nekristų, kas dažniausiai būna. Tikiuosi, kad ir ateityje viskas bus gerai. Svarbu išvengti traumų, nes traumuotus žaidėjus labai greitai užmiršta. Ir pats jau suprantu, kad darausi vyras, tai ir treneriai, ir klubo prezidentas iš manęs tikisi daugiau, kad nedarysiu tokių vaikiškų klaidų. Tarkime, gavęs progą, jau turiu ja pasinaudoti – čia jau ne vaikų futbolas, kur dar gali mokytis. Uždirbi pinigus, tai tavo darbas, tad reikia pasinaudoti ta galimybe“, – pasakojo P. Golubickas.

Apie traumas žaidėjas užsiminė ne veltui – pastaruoju metu P. Golubicką kamavo kirkšnies skausmai, dėl jų jis buvo priverstas praleisti pirmąsias Europos lygos atrankos atkrintamųjų etapo rungtynes su Budapešto „Ferencvaros“.

Paklaustas apie tai, kokia yra dabartinė jo būklė, futbolininkas teigė jau esąs visiškai sveikas ir pasiruošęs rungtyniauti visa jėga.
„Šiuo metu jaučiuosi labai gerai, jokių simptomų neišlikę. Vis klausinėja ir daktarai, jiems rūpi. Nieko nesijaučia, manau, kad ta trauma praėjo ir viskas bus gerai“, – pasakojo futbolininkas.

Žaidėjas taip pat supranta ir tai, jog, jam rodant brandų ir užtikrintą žaidimą, jau ir komandos vadovai iš jo pradeda prašyti kartais vyresniems žaidėjams būdingų dalykų, o tai tarsi rodo, jog jis yra komandoje vertinamas rimtai ir jau dabar tikimasi, kad jis bus vienu iš ekipos vedlių.

Pasaulyje žinomas ne vienas atvejis, kai būtent jauni žaidėjai, gavę rimtą kontraktą ir svarbų vaidmenį komandoje, tarsi atsipalaiduoja, nustoja dirbti ir jaučiasi, jog pasiekė viską, kas yra įmanoma. P. Golubicką pažįstantys žmonės apie jį atsiliepia priešingai – žaidėjas yra apibūdinamas kaip neišsišokantis, nuosekliai dirbantis ir žmonių dėmesį atkreipti siekiantis savo darbais aikštėje.

Paklaustas, kiek įtakos tam turi aplinkiniai, žaidėjas išskiria dvi savo šeimas, su kuriomis augo ir brendo, bei sako, jog dėmesys nėra tas dalykas, į kurį jis labiausiai koncentruotųsi. „Dar būdamas mažas iš Ignalinos persikėliau gyventi į Alytų, pas kitą šeimą, tai galima sakyti, kad dabar turiu dvi šeimas. Iš vienų pasimokai vieno, iš kitų – kito, tai tas ryšys susidaro ir pats tampu toks. Galiu už tai šiek tiek dėkoti aplinkiniams, bet manau, kad ir pats turiu tokį požiūrį“, – aiškino žaidėjas.

„Gimtinėje nebuvau jau labai seniai, bet Alytuje lankausi dažnai, kai tik yra galimybė, atostogos, bent viena ar dvi dienos, visada stengiuosi grįžti, susitikti su senais draugais, treneriais. O šiaip to dėmesio per daug nėra, bet gal jo kol kas ir nereikia. Aš – paprastas, man per daug to dėmesio ir nesinori“, – teigė jis.

Nors yra kuklus, P. Golubickas pripažįsta, jog futbolą mylinčios Marijampolės sirgaliai dėmesio žaidėjams suteikia ne tik aikštėje rungtynių metu, tačiau ir kitomis progomis. Ar, tiksliau, be jokių progų. „Dėmesio sulaukiu – ir nuotraukų, ir marškinėlių prašo, pasako gražių žodžių. Aišku, visiems to dėmesio skirti negaliu, nes ir to laiko ne visada užtenka, tačiau, kiek pavyksta, ir po rungtynių pabūti su fanais, padėkoti už jų palaikymą, stengiuosi tai daryti“, – aiškino žaidėjas.

O socialiniai tinklai? Dažnai jie yra naudojami savireklamai, tačiau P. Golubickas, nors ir turi profilį instagrame, nėra socialinių tinklų ryklys.
„Socialinių tinklų nelabai naudoju, tačiau, turbūt, teks pradėti, nes to dėmesio vis daugėja, patys žmonės nori apie mane daugiau žinoti, tai tie socialiniai tinklai gali padėti“, – apie padidėjusį dėmesį atviravo dvidešimtmetis.

Kalbai pasisukus apie žaidėjo karjeros etapą Marijampolės „Sūduvoje“, jis teigė pats nesitikėjęs, jog, pasirašęs kontraktą, gaus tokį svarbų vaidmenį, kokį turi dabar. „Kai atvažiavau į komandą, tikėjausi gauti bent šiek tiek to laiko, bet nutiko taip, kad traumą gavo Gratas Sirgėdas ir atėjo šansas man pasirodyti. Manau, kad tuo šansu pasinaudojau labai gerai, ir džiaugiuosi tuo, kur esu dabar“, – teigė futbolininkas.

Dažnai eskaluojama tema – Marijampolės „Sūduvos“ stratego Vladimiro Čeburino alinančios treniruotės ir nepaliaujamas darbas ties standartinėmis situacijomis. Kaip pasakoja pats pašnekovas, jam didelių sunkumų prisitaikant nebuvo – komandoje komunikuoti padeda bendraklubiai, o ir prie standartinių situacijų jam netenka praleisti per daug laiko.

„Iš tikrųjų apsipratau greitai, treneris tikrai labai gerai išaiškina. Aš visko rusiškai gal ir nesuprantu, tačiau žaidėjai labai padeda, nes jie nori, kad ir aš suprasčiau. Kartu žaidžiame aikštėje, tai ir jiems reikia, kad aš žinočiau savo užduotis, tai esu dėkingas ir komandos draugams. Pripratau tikrai greitai, nes standartinėse situacijose nelabai dalyvauju, tai nėra labai ko ten gaudytis“, – šyptelėjo P. Golubickas. Jo teigimu, savo vaidmenį komandoje turi ir vyresni žaidėjai, kurie kartais duoda įvairių pastabų. Kaip sako P. Golubickas, jis ne visada į tas pastabas sureaguoja tinkamai, tačiau patarimus labai vertina ir iš vyresnių žaidėjų stengiasi semtis kiek įmanoma daugiau.

„Būna, aišku, ir pats kartais nepagalvojęs atkerti kažką atgal, po to jautiesi nemaloniai ir atsiprašai. Vis tiek tie žaidėjai turi didžiulę patirtį ir nori tik padėti, tai reikia tuos patarimus priimti, nes dažnai tos pastabos nėra taip blogai, kaip gali atrodyti“, – atviravo futbolininkas. Šiame sezone žaidėjas per 16 A lygos rungtynių yra pelnęs 4 įvarčius, taip pat žaidė septyneriose iš aštuonerių Europos turnyrų rungtynių. Iš jų šešerios buvo pradėtos startinėje komandos sudėtyje.

Atrodo, jaunas žaidėjas tokiais skaičiais turėtų džiaugtis, tačiau pats P. Golubickas sako, jog dar mato vietos, kur turi tobulėti labiausiai.
„Labiausiai reikia dirbti prie smūgiavimo, realizacijos. Tų progų kaip ir yra, tačiau nepavyksta jomis pasinaudoti. Taip pat reikėtų dar šiek tiek fiziškai suaugti, būti stipresniam. Nors aš jau nuo mažens esu mažas, tai galbūt mažiau laiko stengiuosi skirti tam fiziniam pajėgumui didinti, o daugiau – techniniams dalykams, gudrumui: kaip pasistabdyti kamuolį, apgauti varžovą. Labiau reikia tobulinti tuos techninius dalykus.
Aš vis tiek nebūsiu tas žaidėjas, kuris užsipumpuos raumenis ir visus stumdamas pabėgs su kamuoliu. Varžovus aš turiu apeiti pro kitą pusę, kažkaip juos apgauti,“ – apie savo žaidimo specifiką kalbėjo žaidėjas. „Buvo įdomu, kai šio sezono pradžioje teko ir rimtesniuose fiziniuose kontaktuose sudalyvauti, kai negali nieko padaryti. Tada galvoji, kodėl taip yra ir kaip kitaip būtų galima juos apgauti“, – pripažįsta jis.

Futbolininkas teigė Marijampolėje besijaučiantis puikiai, bet natūralu, jog jaunas žaidėjas turi siekį kilti į aukštesnį lygį. Ne išimtis ir P. Golubickas – ateityje jis save mato karjerą tęsiantį užsienyje. „Labiausiai norėčiau tiesiog kilti į geresnį klubą, bet, jei reikėtų rinktis, tai mane traukia labiau techninio futbolo šalys kaip Ispanija, Olandija ar Danija. Aišku, jei yra galimybė išvykti į užsienį, gerą komandą bet kurioje kitoje šalyje, tai, manau, irgi neatsisakyčiau. Šiaip apie išvykimo galimybes kol kas negalvojome, norėjosi koncentruotis kovoms Europos varžybose, o kaip bus – matysime, gal kažkas paaiškės po sezono“, – mįslę ateičiai užminė žaidėjas.

Neretai pasitaiko atvejų, kai išsiskiriantys silpnesnių rinktinių žaidėjai patraukia skautų dėmesį rungtyniaudami su pajėgiais varžovais tarptautinėse varžybose. Lietuvių dabar laukia būtent tokios – Europos čempionato atrankose mūsiškiai jau ateinantį šeštadienį ir antradienį grumsis su galingomis Ukrainos ir Portugalijos rinktinėmis. Rungtynes neabejotinai stebės daugybė šių šalių skautų bei trenerių, kurie seks ne tik saviškių, bet ir lietuvių pasirodymą.

Ar pats P. Golubickas galvoja, kad sėkmingas žaidimas šiose rungtynėse gali suteikti šansą išbandyti savo jėgas būtent šių šalių komandose? Atsakymą į klausimą futbolininkas pradėjo iš kitos perspektyvos. „Visų pirma – atstovauti rinktinei yra garbė apskritai, malonu čia atvykti. Gimtoji šalis, nori pasirodyti kuo geriau. Aišku, ir pačiam yra šansas atsiskleisti, nes stebinčių žmonių yra tikrai daug, norisi pasirodyti gerai – galbūt tada kažkas ir pastebės“, – svarstė futbolininkas.

Beje, P. Golubickas savo šeimoje nėra vienintelis futbolininkas – vyresnysis jo brolis Deividas taip pat žaidžia futbolą, tiesa, kiek žemesniame lygyje – Vilniaus regiono futbolo sąjungos (VRFS) organizuojamose Sekmadienio futbolo lygos varžybose (SFL), kur atstovauja buvusiai legendinei „Geležinio Vilko“ komandai. Dar vieną vyresnį brolį ir jaunesnę seserį turintis P. Golubickas sakė, jog būtent su Deividu dažnai pabendrauja apie futbolą ir vienas kitam papasakoja įspūdžius savo varžybose. Nors varžybų lygis labai skiriasi, pašnekovas sako, jog jam įdomu, koks lygis yra ir mėgėjų turnyruose.

„Su vienu broliu bendraujame tikrai daug, su vyresniu – gal kiek mažiau, su seserimi taip pat stengiuosi palaikyti ryšius, nes ji yra jauniausia iš mūsų. Bet su Deividu nemažai pasikalbame apie futbolą, kaip sekasi, kiek kuris įmušėme įvarčių. Rodos, jis dabar žaidžia dviejose komandose (skirtingose – mažojo ir didžiojo futbolo pirmenybėse Vilniuje – LRT.lt). Stengiamės palaikyti ryšį. Tikrai įdomu, kaip ir jam sekasi, koks tas lygis žemesnėse lygose. Gal ir jam dar pavyks prasimušti į kokią aukštesnę lygą, – svarstė P. Golubickas. Mes su juo kažkiek panašūs, skiriasi tik mūsų pozicijos. Kai žaisdavome vaikystėje, jis būdavo puolėjas, aš – daugiau saugas. Bet esame panašūs greičiu, sudėjimu, sprendimais“.

Pokalbiui pasisukus prie temos apie mėgstamiausius futbolininko žaidėjus, pagal kuriuos jis galbūt modeliuoja savo paties žaidimą, P. Golubickas šyptelėjo – pažiūrėjus į jį atsakymas yra gana aiškus. „Lionelis Messi. Man patinka jį stebėti, gal šiek tiek primena ir mane – nedidelio sudėjimo, gerai mato aikštę, „draugauja“ su kamuoliu. Žinoma, jis jau yra aukščiausio lygio žaidėjas, turiu ko iš jo pasimokyti ir labai džiaugiuosi, kad galiu tai daryti“, – vienu geriausių visų laikų futbolininkų žavėjosi P. Golubickas.

Mokytis žaidėjas turi visas galimybes – Marijampolė yra ganėtinai ramus miestas, kuriame galima visiškai atsiduoti futbolui ir treniruotėms. O kai nori atsipalaiduoti ir nuvyti mintis nuo futbolo – tam taip pat yra ne vienas variantas. „Marijampolėje esu nusipirkęs dviratį, tai patinka tiesiog išvažiuoti keliukais palei Šešupę, kartais taip pat su draugais kavos išgeriame, yra parkų, kuriuose galima pavaikščioti. Būnu ir namuose, žiūriu serialus, pažaidžiu kompiuterinius žaidimus. Yra ką veikti, bet tos veiklos yra pasyvesnės“, – apie laisvalaikio praleidimo būdus pasakojo futbolininkas.

Viena iš tų minėtų pasyvių veiklų – kompiuteriniai žaidimai. Tiesa, kaip pasakojo pats žaidėjas, jį labiau traukia strateginiai žaidimai ar šaudyklės, o sportiniai – ne tiek. Tačiau viename iš sportinių žaidimų yra ir pats futbolininkas – futbolo žaidime FIFA 18 tuo metu dar Anglijoje rungtyniavęs žaidėjas pirmą kartą galėjo savo vardą išvysti „Yeovil Town“ klubo gretose. Tiesa, ten jo reitingas nebuvo didelis ir siekė 50 reitingo taškų iš 100 galimų.

Visai neseniai kitas žaidimų kūrėjas „Pro Evolution Soccer“ (PES) paskelbė, jog kitais metais Europos čempionato proga išleis ir specialų papildymą, kuriame vietą atras visų šalių rinktinės, tarp kurių – ir Lietuva. Iškyla natūralus klausimas – kokio reitingo P. Golubickas lauktų dabar?

„Dabar gal tikėčiausi kiek daugiau. Bet norėčiau galvoti realistiškai, tai gal būtų kokie 56, pakelkime kiek daugiau, – juokavo žaidėjas. –
Jei kalbėtume apie rinktinę, tai manau, kad visai aukštas reitingas turėtų būti Arvydo Novikovo – galbūt kokie 70–73. Tų sportinių žaidimų nelabai žaidžiu, tai nelabai norisi nukrypti į šoną, bet paspėlioti galima.“

Kalbėjosi Vaidotas Kazlauskas, LRT

Lietuvos rinktinės rungtynes Europos čempionato atrankoje galėsite tiesiogiai stebėti LRT kanalu ir portale LRT.lt. Dvikova su Ukraina įvyks šeštadienį 19 val., o mačas su Portugalija startuos antradienį 21.45 val.