Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt
Bendra Lietuvos prekių eksporto vertė 2017 m. I ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 17,4 procento ir tai buvo sparčiausias eksporto vertės didėjimas iš Baltijos šalių, rodo VšĮ „Versli Lietuva“ atlikta analizė.
Labiausiai augo lietuviškų energetinių produktų eksporto vertė - 55,9 proc., reeksporto vertė augo 17,9 proc., o lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) eksporto vertė didėjo 9,7 proc.
Energetinių produktų eksporto vertė auga antrą ketvirtį iš eilės: 2017 m. I ketv. ji siekė 773 mln. eurų arba kiek daugiau nei penktadalį viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Toks rezultatas buvo pasiektas, nepaisant planinių remonto darbų naftos produktų perdirbimo gamykloje Mažeikiuose.
Po metų pertraukos vėl išaugo reeksporto vertė, pagrindinis šio augimo veiksnys buvo pramoninės inžinerijos gaminių (mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros mašinų ir įrenginių, transporto priemonių bei juodųjų metalų) reeksporto vertės augimas. Vertinant reeksporto pokyčius pagal šalis, labiausiai išaugo Rusijos rinka, pastebimai augo reeksporto vertė į Baltarusijos ir Latvijos rinkas. Jau antrą ketvirtį iš eilės reeksporto vertė sparčiai didėjo į JAV rinką. Augimas taip pat fiksuotas į Kazachstano, Estijos, Vokietijos, Turkijos rinkas.
Lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė (neįskaitant energetinių produktų) 2017 m. I ketv. per metus išaugo 9,7 proc. Pirmąjį šių metų ketvirtį eksporto vertės didėjimą daugiausia lėmė inžinerinė pramonė, taip pat sparčiai augo baldų, maisto, juodųjų metalų ir chemijos pramonės eksporto vertė, o labiausiai mažėjo žemės ūkio produkcijos eksporto vertė, kuri buvo 26,2 proc. mažesnė nei prieš metus ir siekė 183 mln. eurų. Europos Sąjungos (ES) šalims teko beveik 74 proc. lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) eksporto. Eksporto vertė į Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalis išaugo 20,3 proc. iki 137,7 mln. eurų, joms teko 4,8 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės, o į kitas rinkas eksporto vertė padidėjo 4,7 proc. iki 618 mln. eurų, joms teko kiek daugiau kaip penktadalis lietuviškų prekių eksporto vertės.
VšĮ „Versli Lietuva“ vyr. analitikas Vadimas Ivanovas teigia, kad Lietuvos eksporto vertės augimą nulėmė keli veiksniai.
„Lietuvos eksporto vertės augimą lėmė keletas faktorių: stiprėjanti eurozonos ekonomika, atsigaunanti ir importą didinanti Rusijos rinka, palanki kainų konjunktūra eksporto rinkose. Kitas svarbus veiksnys, turėsiantis įtakos eksporto dinamikai ateityje, yra investicijos“, - teigia V. Ivanovas, pasak kurio, aukštas gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis ir gerėjanti makroekonominė aplinka verčia įmones investuoti į gamybos plėtrą, tai rodo ir apdirbamosios gamybos įmonių materialinės investicijos, kurios pirmąjį šių metų ketvirtį buvo žymiai didesnės nei prieš metus.
Lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) eksportą 2017 m. I ketv. augino inžinerinė pramonė. Beveik dvigubai augo variklinių transporto priemonių, priekabų eksportas, kurio vertė padidėjo iki 85,6 mln. eurų.
Maisto pramonės eksporto vertė didėjo dėl spartaus pieno produktų eksporto augimo. 2017 m. I ketv. palyginti su 2016 m. I ketv. maisto pramonės eksporto vertės metinis augimas siekė 10,5 proc. ir pasiekė 437,4 mln. eurų. Toliau sparčiai augo žuvų ir konditerijos pramonės eksportas, o jau antrą ketvirtį iš eilės labiausiai mažėja gaminių iš mėsos ir žuvies eksporto vertė.
2017 metus chemijos pramonė pradėjo augimu. Šių metų pirmąjį ketvirtį chemijos pramonė eksportavo produkcijos už 407,7 mln. eurų, tai buvo 8,6 proc. daugiau nei prieš metus. Chemijos pramonės eksporto vertę didino biodyzelino bei laboratorinių reagentų gamintojų eksportuojama produkcija, išaugusios kainos lėmė pirminės formos plastikų eksporto vertės didėjimą, o besitęsiantį trąšų eksporto vertės mažėjimą šį ketvirtį mažino gerokai išaugę eksporto kiekiai.
ELTA