Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Martyna PikelytėŠaltinis: ELTA
„Tai yra suderintas dalykas ir džiaugiuosi dėl to, ką mes sutarėme su Vyriausybe. Šviesoforo pagrindu, tai buvo žalia šviesa pelno mokesčiui, mes patys jį pasiūlėme. Mes buvome pritarę vieno procentinio punkto pelno didinimui, džiugu, kad tas ir vyksta ir laikosi pažado. O ne kaip kai kurios partijos siūlo 4-5 procentus. Šioje vietoje galiu pasakyti, kad tikrai 1 proc. pritariame ir reikia saugios valstybės, kad mes visi saugiau jaustumėmės“, – Eltai teigė V. Janulevičius.
Visgi, pažymėjo jis, pasiūlyme numatyto bankų solidarumo mokesčio pratęsimo, pramoninkai palaikyti nelinkę.
„Mums visi sektoriniai pasiūlymai yra nelabai priimtini, nes vieną dieną gali būti vienas sektorius, kitą dieną kitas. Šioje vietoje galbūt reikėtų kitų kelių ieškoti, bet suprasdami tą sunkią situaciją, manau, kad šioje vietoje jau valstybė turėtų apsispręsti“, – aiškino V. Janulevičius.
Verslas parengtą projektą sieja su rinkiminiu kontekstu
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis antrina LPK vadovui, kad Vyriausybė atsižvelgė į siūlymą vienu procentiniu punktu padidinti pelno tarifą.
„Čia yra gera žinia, kad ir verslas prisideda, bet ir nėra perlenkiama lazda su mokestine našta. Pati idėja ateiti su gynybos fondu irgi yra labai sveikintina, nes tai ir buvo mūsų idėja, kad tai turi būti atskirai apskaitomi mokesčiai, kad jie neištirptų bendroje mokestinėje bazėje ir netaptų kamščiais klausimams nesusijusiems su gynyba“, – Eltai teigė A. Romanovskis.
Visgi, verslininkų atstovas kritikuoja siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį. Anot jo, nenuolatinė Ministrų kabineto pozicija šiuo klausimu kuria blogą įvaizdį.
„Yra bankų solidarumo mokesčio klausimas, man jis keisčiausias, nes yra politine valia pasakyta, kad tai yra laikinas dalykas ir po to sako gerai, mes gal persigalvojome ir galbūt nukelkime dar toliau. Yra burtažodžių, bet nei koks solidarumas, nei ką. Taip gali vadinti bet kokį mokestį, bet visgi matome, kad yra kažkokie sektoriniai apmokestinimai“, – aiškino A. Romanovskis.
LVK vadovas taip pat neigiamai vertina siūlymą 6 centais padidinti akcizus visų rūšių kurui bei įvesti saugumo įnašo 10 proc. koncepciją draudimo sektoriui. Anot jo, šie klausimai sukels didelių ginčų ir debatų.
A. Romanovskio vertinimu, minėti siūlymai įtraukti dėl rinkiminio konteksto.
„Viską nurašau ant politinio rinkiminio konteksto. Visi labai reaguoja į rinkimus ir gaunasi paridenamos temos, kurios gal ir bus taip dar valkiojomos ateinantį pusmetį. Tas pats draudimo mokestis ar akcizai“, – tikino jis.
Finansų ministerija siūlo metams pratęsti bankų solidarumo įnašą vienu procentu padidinti pelno mokesčio tarifą (iki 16 proc.), padidinti mažų įmonių lengvatinis tarifą vienu procentu (iki 6 proc.), atsisakyti pelno mokesčio specialių režimų draudimo, sveikatos sektoriams, automobilių atskaitos ribojimui susietam su žalumu.
Numatyta taip pat priimti su verslo liudijimais susijusius Vyriausybės siūlytus reguliavimo pakeitimus, 6 centais padidinti akcizus visų rūšių kurui bei įvesti saugumo įnašo 10 proc. koncepciją draudimo sektoriui, kuris nebūtų taikomas gyvybės draudimui ir fizinių asmenų civilinės atsakomybės draudimui.