Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Gintautas VaitkevičiusŠaltinis: Etaplius.lt
Baigiantis metams, Plungės pramonininkų sąjunga (PPS) surengė visuotinį savo narių susirinkimą, kurio tema – „Plungės pramonės problemos ir perspektyvos“. Jame, be PPS prezidento Egidijaus Rapalio ir kitų organizacijos narių, dalyvavo ir svečiai: Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis, LR Seimo narys Jonas Varkalys, Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių merai Audrius Klišonis ir Antanas Černeckis, PPS kapelionas kunigas Jonas Ačas.
PPS prezidentas E. Rapalis, pasveikinęs visus artėjančių švenčių proga, palinkėjęs jaukių Kūčių, linksmų Kalėdų pramonininkų šeimoms ir sėkmingų ateinančių metų jų įmonėms, tarti žodį pakvietė parlamentarą J. Varkalį. Seimo narys linkėjo pelningai užbaigti šiuos metus ir užsibrėžti ambicingus tikslus 2018-aisiais. Nuoširdžių linkėjimų pramonininkams negailėjo ir jų kapelionas J. Ačas, nudžiuginęs muzikine dovana.
LPK prezidentas R. Dargis plungiškius pramonininkus supažindino su dabartine gamybos sektoriaus padėtimi Lietuvoje, apžvelgė besibaigiančius metus, dalijosi ateinančiųjų prognozėmis. Jis minėjo, kad 2017-ieji mūsų šalies pramonei, ekonomikai buvo gana geri, jautėsi nuoseklus visa ko augimas. Išskyrus maisto pramonę – jos rodikliai krito. Na, o sėkmingiausiai vertėsi inžinerinės pramonės įmonės, savo rezultatais aplenkusios visas kitas.
Konfederacijos vadovas susirinkusiesiems akcentavo vadinamosios ketvirtosios pramonės revoliucijos neišvengiamybę. „Jau dabar pramonė veikia vis efektyviau ir efektyviau, nebekurdama naujų darbo vietų. Tai lemia technologijų pokyčiai – gamyboje žmones keičia robotai. Žinia visiškai aiški – visos įmonės turės investuoti į technologijas, priešingu atveju joms nebus įmanoma konkuruoti su tomis, kurios atsinaujins. Jau yra įmonių, kurių gamybos rodikliai daro didžiulį įspūdį, tačiau juos lemia ne darbuotojų skaičius, o technologijos“, – pasakojo LPK prezidentas.
Anot R. Dargio, kiekvienas verslininkas privalo atsižvelgti į tris itin svarbius dalykus: kad nuolat teks didinti atlyginimus, investuoti į technologijas ir spręsti problemas, susijusias su prastėjančia demografine padėtimi, nes dėl emigracijos bus vis sunkiau rasti darbuotojų.
Kitas labai aktualus klausimas – regioninė politika. R. Dargio manymu, reikalingi sprendimai, kurie padėtų regionams atsigauti, didinti savo patrauklumą investuotojams. „Jei regione atsiranda investuotojas, tuoj viskas atsigauna. Žmonės turi darbo, gauna gerus atlyginimus, pradedama kurti įvairių paslaugų infrastruktūra. Tokį pavyzdį turime Tauragėje, pritraukusioje investuotojų iš Švedijos, Danijos. Dėl investicijų ten padaugėjo jaunų žmonių, grįžta emigrantai“, – kalbėjo svečias.
LPK prezidento teigimu, regioninė politika – valdžios rankose. Ji turėtų ne stabdyti, o jausti verslo įmones, padėti joms greičiau priimti sprendimus.
Dar vienas svarbus dalykas – švietimo politika ir glaudus verslo ir specialistus ruošiančių mokymo įstaigų ryšys. „Tokio ryšio, galima sakyti, nėra. Įmonės pačios ruošia darbuotojus. Be šios, švietimo srityje matome ir daugiau bėdų. Viena iš jų – senų pažiūrų pedagogai, tik 3,6 procento mokytojų yra iki 30 metų, amžiaus vidurkis – 54 metai“, – įžvalgomis dalijosi LPK vadovas. R. Dargio nuomone, gerų rezultatų galima tikėtis tada, kai dirbama pagal formulę „verslas + švietimas + Savivaldybė“, deja, dažnai lėčiausiai juda tie reikalai, kurie priklauso nuo valdžios.
Mintimis dalijosi ir merai A. Klišonis ir A. Černeckis. Jie taip pat akcentavo regioninę politiką. „Jau seniai nuspręsta, kad Lietuva – tik du regionai. Nors mes, 14 merų, kreipėmės į Seimo pirmininką prašydami Vakarų Lietuvą išskirti kaip atskirą regioną, tačiau į mus niekas nereaguoja“, – tvirtino A. Klišonis. A. Černeckio teigimu, galvojant apie perspektyvas, daug ko galima pasimokyti iš praeities. „Prisiminkime kunigaikščius Oginskius ir kokie inovatyvūs jie buvo. Jie įrengė pirmąją Lietuvoje elektrinę, įžiebė pirmąją lemputę, pirmieji naudojosi telefonu. Suvokė pažangos naudą ir žinojo, kokiu keliu reikia eiti“, – kalbėjo Rietavo savivaldybės meras.
Susirinkime pranešimus skaitė „Vičiūnų“ įmonių grupės bendraturtis Liudas Skierus, naujos PPS narės UAB „Hovden“ gamybos direktorius Mindaugas Beržonskis, Telšių teritorinės darbo biržos vyr. specialistė Vilma Bilkauskienė.
Po susirinkimo PPS nariai paruošė rezoliuciją, kuria pritarė, kad būtina skatinti regiono pramonės įmonių ir verslo konkurencingumą, socialinę ir ekonominę sinergiją. Plungės pramonininkai, įvertinę socialinės ir ekonominės partnerystės svarbą ir atsižvelgę į demografinės padėties blogėjimą, Vyriausybei, ministerijoms ir Lietuvos pramonininkų konfederacijai pateikė įvairių siūlymų.
Be to, PPS narių sąrašą papildė trys naujokai: Antanas Borumas (UAB „Constro“), Vidmantas Batavičius (UAB „Gilinis“) ir Mindaugas Beržonskis (UAB „Hovden“).
Parengta pagal korespondentės Linos LIŪNIENĖS medžiagą
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
