Lietuvos politikai: socialines problemas reikia spręsti ES lygiu

Vilnius

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt

18992

Seime ketvirtadienį įvyko diskusija „ES finansų ateitis: ko reikia, kad Lietuvos ekonomika būtų atsparesnė ir labiau socialiai orientuota?“.

Diskusijoje kalbėję Lietuvos politikai didžiausią dėmesį skyrė ne Europos Sąjungos (ES) finansų ateities perspektyvoms, bet tam, kaip išnaudojant ES patirtį ir struktūras, išspręsti įsisenėjusias ir grėsmę keliančias socialines problemas Lietuvoje. Politikai pabrėžė, kad į Lietuvos socialinių ir tokių sričių kaip švietimas problemų sprendimą turi įsitraukti ES, nes nacionaliniu lygmeniu tą padaryti sunku. Taip pat kalbėta, kad turi būti peržiūrėti ir keičiami ES finansinių instrumentų naudojimo principai.

Ekonomistas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas, replikuodamas diskusijoje dalyvavusiam ir apie ES finansines bei ekonomines perspektyvas kalbėjusiam Europos Komisijos nariui Giunteriui Otingeriui (Günther Oettinger), teigė, kad ES ekonominė konvergencija buvo suvokiama per siaurai. Tai, anot ekonomisto, prisidėjo prie paskutinės finansų krizės sukeltų padarinių kai kuriuose ES valstybėse.

Ekonomistas teigė, kad reikia kalbėti apie kai kurių Lietuvos ekonomikos sektorių ir finansų struktūrinę nepriklausomybę nuo Europos Sąjungos paramos lėšų. S. Jakeliūnas minėjo, kad šie planai jau yra rengiami. Tai daryti, teigė S. Jakeliūnas, yra pats laikas.

„Iki šiol vyravęs požiūris, kad reikia kuo daugiau įsisavinti ES paramos lėšų, nepaisant abejonių dėl ilgalaikės naudos ir sukurtos infrastruktūros išlaikymo kaštų, turi keistis. Dažnai ES lėšos yra naudojamos „užkaišioti“ netobulos nacionalinės politikos paliktas spragas“, - kalbėjo ekonomistas.

S. Jakeliūnas tai pat pabrėžė, kad būtina skirti didesnį dėmesį efektyviau naudoti lėšas sprendžiant esmines nacionalines problemas: grėsmingas demografines tendencijas, prastą švietimo sistemos kokybę ir didelę socialinę atskirtį. Turi būti vykdomas europinio lygio dialogas, sprendžiant šias problemas. Tai labai svarbu Lietuvai, nes, teigė S. Jakeliūnas, ilgalaikio požiūrio, politinės valios ir neretai kompetencijos mums Lietuvoje neretai trūksta.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, apibendrindamas savo pasisakyme Lietuvos situaciją, minėjo, kad, nepaisant spartaus ekonominio augimo, skurdo lygis ir socialinė atskirtis praktiškai nesikeitė. Priešingai, ministro teigimu, jis didėjo ir tai rodo, jog BVP perskirstomas neteisingai.

„Lietuva išgyvena mirties grėsmę, todėl labai sunku mus pakviesti adekvačiam dialogui apie Europos Sąjungos ateitį“, - teigė L. Kukuraitis. Ministras pridūrė, kad būtent ES šalia savo sukuriamos vertės sudaro ir „išsivaikščiojimo“ prielaidas. Todėl, akcentavo ministras, turime sukurti gerovę, stiprinti bendruomenes ir šeimas. „Labai svaru, kad ir bendruomenės dalyvautų kiek galima daugiau bendrųjų reikalų tvarkyme. Čia prasideda mūsų Europos Sąjunga, o ne Briuselyje“, - sakė jis.

Įvykusi diskusija yra platesnio renginių ciklo „Quo Vadis, Europa?“, kurį organizuoja Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje kartu su Prezidento kanceliarija, Seimu ir Užsienio reikalų bei Krašto apsaugos ministerijomis, dalis.

Diskusijoje taip pat dalyvavo finansų ministras Vilius Šapoka, užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius. Diskusiją vedė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.
ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt