Lie­tu­vos pa­štas pa­ga­liau iš­ne­šio­jo ka­lė­di­nį džiaugs­mą

Lie­tu­vos gy­ven­to­jai sau­sio pa­bai­go­je ir va­sa­rio pra­džio­je vis dar ga­vo ka­lė­di­nių svei­ki­ni­mų ir siun­ti­nių. Toks ka­lė­di­nio džiaugs­mo lau­ki­mas iš­tį­so ko­ne du mė­ne­sius, jei at­vi­ru­kai ar siun­ti­niai bu­vo siųs­ti iš už­sie­nio, o ypač tre­čių­jų ša­lių, t. y. ne­prik­lau­san­čių ES. Lie­tu­vos pa­štas ar­gu­men­tuo­ja, kad tai ga­li­mai su­si­ję su avia­li­ni­jų dar­bu per pan­de­mi­jos ri­bo­ji­mus ir nau­ja siun­tų dek­la­ra­vi­mo tvar­ka. Vi­sa tai ga­lio­ja ir da­bar, tik ne­bė­ra taip aki­vaiz­du, kai šven­ti­nis pa­što srau­tas at­slū­go.
 

Su naujais… kinų metais?

Šiaulietė Albina (pavardė redakcijai žinoma, – aut. past.), iš pašto vasario pirmomis dienomis parsinešusi laiškus, nustebo, kai atplėšusi voke rado kalėdinius sveikinimus. Jie atskriejo iš San Francisko. Gal ir nieko nebūtų keisto – juk kasmet jų gauna iš už Atlanto, o ir palaukti reikia.

„Betgi ne tiek! Tai juokauju, kad čia turbūt sveikina mane su naujais kinų metais, kad jau pagal mūsų kalendorių nespėjo?“ – nors ir sutrikusi, atlaidžiai sako moteris.

Laišką bičiuliai jai išsiuntė gruodžio 8 d. Keliavo šiemet jis kone du mėnesius.

„O štai aš atviruką iš Čikagos gavau anksčiau… Viena diena. Matyt, aš gyvenu viena diena arčiau“, – juokaudama ją guodžia kolegė, pati irgi ką tik gavusi žiemos švenčių sveikinimą.

Tarptautinė korespondencija vėluoja ne tik iš trečiųjų šalių, bet ir ES viduje. Pernai gruodžio 8 d. išsiųstas atvirukas iš Airijos gavėją pasiekė tik po Trijų karalių – sausio 7 d. Jis šiemet keliavo visą mėnesį, nors anksčiau įprastai tai užtrukdavo vos savaitę.

Trūkumus prisidengia pandemija

Lietuvos paštas jokių problemų neįžvelgė. Esą viskas vyko pagal nustatytą tvarką.

„Didžioji dalis tarptautinių laiškų ir siuntinių, pasiekusių Lietuvą, pristatomi sklandžiai, sutrikimai nėra fiksuojami. Gali pasitaikyti tik pavienių atvejų, kai laiško ar siuntos kelionė užtrunka, tai gali lemti įvairios priežastys – ilgesnei kelionei iš užsienio šalių šventiniu laikotarpiu įtakos galėjo turėti pandemijos metu riboti avialinijų pajėgumai, didelę reikšmę sklandžiai kelionei turi tinkamas adresavimas, taip pat, jei siunta atvyksta ne iš ES šalies, prisideda deklaravimo procesas“, – padėtį paaiškino Lietuvos pašto atstovė Monika Pulokė.

Kad avialinijos galėjo būti apkrautos ar reisai suretinti – įmanoma priežastis. Tačiau siuntų ar korespondencijos registras fiksuoja kitą tiesą. Dovanėlėmis gruodžio viduryje keitęsi draugai iš Lietuvos išsiuntė siuntinį į Izraelį, tai jis pasiekė adresatą per 5 dienas. O štai iš Izraelio gruodžio 13 d. išsiųstą siuntinį, nors ir atskrido jis į Vilnių gruodžio 16 d., gavėjai atsiėmė tik po mėnesio – sausio 16 d.

Tiek gavėjas Lietuvoje, tiek siuntėjas Izraelyje per tą laiką po kelis kartus skambino į Lietuvos paštą, bandydami išsiaiškinti, kodėl siuntinys užstrigo Vilniuje, t. y. laiškų ir siuntų paskirstymo centre.

„Tai visą laiką atsiprašinėjo, kad šventės, kad labai daug siuntinių ir todėl nespėja“, – vienodą atsakymą išgirsdavo gyventojai.

Už dovaną teko mokėti

Vis tik per mėnesį siuntinį pavyko atgauti. Tiesa, už draugų dovaną teko sumokėti 7 Eur. Esą tai susiję su nauja siuntų ne iš ES šalių deklaravimo tvarka, kuri įsigaliojo nuo 2021 m. liepos.

Tačiau kaip tai buvo buvo įvertinta ir įkainota, gavėjams liko paslaptis: „Kažką reikėjo deklaruoti ir 7 Eur sumokėti, nors niekas nepraplėšta, netikrinta.“

Lietuvos paštas primena, kad tokia tvarka galioja visoje ES. „Yra žyma, kad tai yra siunta, t. y. siunčiamas daiktas, tuomet ji turi būti deklaruojama. Jeigu gavėjas nepateikia reikiamos informacijos, tokia siunta saugojama numatytą laikotarpį, o jam pasibaigus, siunta grąžinama siuntėjui“, – aiškino M. Pulokė.

Tad išeina, kad šiuo atveju gavėjams net pasisekė: tūkstančius kilometrų per tris dienas įveikusią ir du šimtus kilometrų Lietuvoje visą mėnesį keliavusią siuntą jie atgavo.

„Etaplius“ jau rašė apie absurdišką situaciją, kai po visų deklaracijos kelių kalėdinė dovana buvo išsiųsta atgal. Ir tokių atvejų ne vienas. Mat pagal galiojančią tvarką gavėjas turi deklaruoti visą dovanos, net jei nežino, kokia ji, vertę ir jos siuntimo išlaidas. Tad, norint išvengti nemalonumų, reikia iškvosti siuntėją.

Nauja deklaravimo tvarka

Jei ne avialinijos ar pandemija, tai nauja deklaravimo tvarka, anot Lietuvos pašto, esą gali būti kalta dėl korespondencijos vėlavimų.

„Nesklandumų kilo dėl to, kad atvirukas atvyko ne iš ES šalies. Kaip žinia, nuo 2021 m. liepos mėnesio visas siuntas iš ne ES šalių reikia deklaruoti. Nors atvirukų ar kitos rašytinės korespondencijos deklaruoti nereikia, kartais jie atvyksta su ne visais duomenimis arba su siuntos žyma. Žinoma, matydami, kad siuntos žyma pažymėtas atvirukas, ieškome sprendimų, kad jį gavėjui galėtume pristatyti, išvengiant deklaravimo proceso“, – aiškino Lietuvos pašto atstovė.

Nauja tvarka įsigaliojo pernai. Ir panašu, kad kol gyventojai jos neperpras, o Lietuvos paštas neprisitaikys prie naujų darbo sąlygų, sulig šventiniu laikotarpiu problema niekur neišnyks.

Laikinas trūkumas nuolatinis

Kad po pernykštės AB Lietuvos pašto reorganizacijos, atleidus nemažai žmonių, dabar trūksta darbuotojų, pati įmonė nepripažįsta. Tačiau tai tapo akivaizdu, kai esamiems buvo sunku susidoroti su korespondencijos ir siuntų krūviu šventiniu laikotarpiu.

Apie tai buvo sakoma ir pensijų laiku sausį nesulaukusiems senjorams, kai „Etaplius“ rašė apie savaitę iš namų bijančius išeiti pensininkus. Tuo metu Lietuvos paštas tikino, kad tai tik laikinas pereinamasis laikotarpis.

Taip pat dėl vėluojančių į namus pristatomų išmokų, laiškų ir laikraščių regionuose Lietuvos paštas teisinosi užsnigusiais keliais. Dėl to esą dalis laiškininkų bei kurjerių pas gyventojus sunkiai privažiavo automobiliais.

Nors Lietuvos paštas prieš pat Naujuosius metus asociacijai „Nacionalinė spauda“ pranešė 100 proc. didinantis prenumeratos platinimo įkainį, darbo kokybė nuo to nepagerėjo. Asociacijos duomenimis, per mėnesį sulaukta apie 600 skundų nepristatytų prenumeratos leidinių. Šiuosyk Lietuvos paštas kaltina pandemiją – esą dėl COVID-19 ligos negali dirbti 500 žmonių. Be to, šiuo metu Šiaulių ir Panevėžio regionuose pertvarkomos pašto pristatymo grandinės.

Susirūpinimą, kad spaudos pasiekiamumas regionų gyventojams vis prastėja, išreiškė ir Lietuvos žurnalistų sąjunga, ir „Nacionalinės spaudos“ asociacija, kuri jau kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, atsakingą už valstybinę įmonę Lietuvos paštą.