Lietuvos oro uostai skaičiuoja nuostolius, bet į ateitį žvelgia optimistiškai

Lietuva

Freepik.com nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt

183940

Valstybės įmonės Lietuvos oro uostai, valdančios Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus, dėl koronaviruso krizės šių metų pirmąjį pusmetį patirtas 4,677 mln. eurų grynasis nuostolis neviršijo numatyto planuose. Tuo metu 2020-ųjų sausio-birželio mėnesiais buvo fiksuotas 1,968 mln. eurų grynasis nuostolis. Vertinant įmonės pusmečių rezultatus svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pirmaisiais 2020 metų mėnesiais, dar neprasidėjus pandemijai, aviacijos srautai buvo įprasti, o tai lėmė geresnius lyginamuosius rezultatus.

Dėl koronaviruso apriboto oro susisiekimo, įmonės pajamos per pirmąjį šių metų pusmetį buvo 9,071 mln. eurų – 22 proc. mažesnės nei 2020 metų pirmąjį pusmetį. Atitinkamai aviacinės veiklos pajamos smuko 23 proc. iki 5,568 mln. eurų, neaviacinės veiklos pajamos – 20 proc. iki 3,503 mln. eurų. Lietuvos oro uostų pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA) per pirmąjį šių metų pusmetį buvo neigiamas – 0,62 mln. eurų. Pernai tuo pačiu metu EBITDA buvo teigiamas (1,319 mln. eurų).

Pasak Lietuvos oro uostų Lietuvos oro uostų Finansų ir administravimo departamento vadovės Lauros Joffės, dėl pandemijos sukeltos krizės aviacijos pramonė visame pasaulyje buvo ir vis tebėra priversta dirbti sudėtingomis sąlygomis, kurie natūraliai kelia finansų valdymo iššūkius. 

„Šį pavasarį pandemija užsitęsė, todėl pirmąjį pusmetį nepavyko pasiekti suplanuoto keleivių skaičiaus. Nepaisant to, Lietuvos oro uostai sugebėjo pasiekti suplanuotus pusmečio finansinius rezultatus. Tikimės, kad metus užbaigsime pagal numatytą finansinį planą“, - sako L. Joffė.

L. Joffės teigimu, nors prognozuoti antrojo pusmečio rezultatus yra sudėtinga, tačiau jau pastebimi teigiami rinkos atsigavimo ženklai.

„Trys Lietuvos oro uostai antrąjį ketvirtį aptarnavo 332 tūkst. keleivių – palyginti su pirmuoju ketvirčiu, rodiklis išaugo daugiau nei dukart. Jei kelionių paklausos atsigavimo kryptis išliks teigiama, o pandemija valdoma, aviacijos rinkos atsigavimas turėtų išlikti spartus“, – sako L. Joffė.

Kalbant apie dividendus už 2020 m., ji atkreipia dėmesį, kad akcininkas, suprasdamas įmonės sudėtingą finansinę situaciją bei veikdamas privataus investuotojo principu, ieško galimybių, kaip sunkų laikmetį išgyvenančią įmonę atleisti nuo pelno įmokos mokėjimo.

Pasak jos, svarbu ir tai, kad Lietuvos oro uostams šiais metais pavyko užsitikrinti finansavimą visiems svarbiausiems infrastruktūros projektams. Vienas svarbiausių iš jų - Palangos oro uosto rekonstrukcija, kurią atliks viešąjį generalinės rangos pirkimą laimėjusi Latvijos įmonė „A.C.B.“.

Generalinis rangovas įsipareigojo visus darbus atlikti už 13,6 mln. eurų (be PVM) per 45 dienas. Rugsėjo pradžioje Palangos oro uostas užsidarys pusantro mėnesio truksiančiai generalinei rekonstrukcijai, kurios metu bus atnaujintas kilimo, tūpimo ir riedėjimo takai, modernizuota dalis svarbios inžinerinės infrastruktūros, perplanuotos keleivių terminalo patalpos.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt