Lietuvos ir Lenkijos paštai pristatė bendrą pašto ženklų laidą

Vilnius

Sigitos Nemeikaitės nuotrauka

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

46913

Penktadienį Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje pristatyta Lietuvos ir Lenkijos paštų išleista bendra pašto ženklų laida. Ji skirta paminėti Trakų Dievo Motinos paveikslo karūnavimo 300 metų jubiliejų.

Lietuvos pašto ženklų leidybos istorijoje bendra pašto ženklų laida su Lenkija išleista pirmą kartą. Pašto ženklus „Trakų Dievo Motinos, Lietuvos globėjos, paveikslo karūnavimui – 300 metų“ kūrė lenkų dailininkė Agnieška Sancevič(Agnieszka Sancewicz).

Bendros pašto ženklų laidos pristatyme dalyvavęs Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas džiaugėsi, kad Dievo Motina vienija lietuvių ir lenkų tautas – pirmieji du už Romos ribų vainikuoti Švč. Mergelės Marijos paveikslai buvo Čenstakavos (1717 m.) ir Trakų (1718 m.) Dievo Motinos atvaizdai, o šimtmetį švenčiančių valstybių pirmąjį bendrą pašto ženklą puošia Trakų Dievo Motinos atvaizdas.

Iškilmėse dalyvavo Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis su žmona, Seimo nariai, Lenkijos ir Lietuvos vyriausybių bei paštų atstovai, rajono savivaldybės vadovai, tarybos nariai, Trakų visuomenės atstovai.

Pasak iškilmių dalyvių, bendra pašto ženklų laida – tai itin prasmingas Lietuvos ir Lenkijos paštų bendradarbiavimas. Tokie projektai skatina Lietuvos žmones ne tik artimiau susipažinti su pačiais pašto ženklais, bet ir sužinoti unikalias jų atvaizdų istorijas.

Lietuvoje pašto ženklai išleisti 30 tūkst. vnt. tiražu, nominalo vertė – 1,56 Eur, Lenkijoje – 105 tūkst. vnt. tiražu, nominalo vertė – 3,2 zl. Kartu su unikaliais pašto ženklais abiejose šalyse išleisti ir Pirmos dienos vokai.

Kaip skelbia Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika, pašto ženkluose pavaizduotas Dievo Motinos paveikslas siejamas su kunigaikščio Vytauto vardu. XVIII amžiaus pradžioje kitoje paveikslo pusėje buvo užrašyta, kad jį Vytautui krikšto proga dovanojęs Bizantijos imperatorius Emanuelis II Paleologas (1391–1425). Anot įrašo, tai esanti ikona Nikopėja (graikiškai – Pergalingoji), padėjusi imperatoriui Jonui Komnenui (1087–143) pralaužti persų apgultį ir sėkmingai grįžti į Konstantinopolį.

Nors neturima istorinių žinių, koks buvo Vytauto vaidmuo Trakų bažnyčiai įsigyjant šį paveikslą, yra žinoma, kad jį gerbė ir katalikai, ir stačiatikiai, ir kitų tikybų atstovai. Veikiausiai minėtas įrašas atsirado prieš 1718 m., kai plačiai išgarsėjęs stebuklingas paveikslas pirmasis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo vainikuotas popiežiaus Klemenso XI atsiųstomis karūnomis, suteikiant jam Ligonių Užtarėjos titulą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt