Lietuvos gyventojai bus apmokomi teikti pirmąją pagalbą

Lietuvos gyventojai bus apmokomi teikti pirmąją pagalbą staigios mirties ištiktam žmogui, esant ūmiems širdies ir kraujagyslių susirgimams bei traumoms, taip pat naudoti išorinį automatinį defibriliatorių ir stabdyti kraujavimą specialiomis priemonėmis, turniketais. Tokie mokymai vyks net 35 šalies savivaldybėse, o jiems pasibaigus šių savivaldybių teritorijose bus įrengtas specialus pagalbos tinklas su 120 defibriliatorių ir kraujavimo stabdymo priemonėmis.

Tokius planus Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavyks įgyvendinti panaudojantEuropos Sąjungos (ES) paramą – gavus daugiau kaip 2 mln. eurųfinansavimą projektui „Sveikatos išsaugojimo priemonių įgyvendinimas tikslinėse teritorijose“. Projektą įgyvendins Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras.

Šio projekto metu mokymus baigę 6000 Lietuvos gyventojų ir vėlesniame etape – ir savanoriai bus prijungti prie bendro tinklo ir per specialias mobiliąsias programėles gaus informaciją apie netoliese nutikusią nelaimę. Taigi jie pirmieji nuskubės į nelaimės vietą ir suteiks pirmąją pagalbą, o esant galimybei panaudos ir arčiausiai nelaimės vietos esantį defibriliatorių. Kiekvienas iš defibriliatorių bus sujungtas su greitosios medicinos pagalbos (GMP) stotimi ir automatiškai perduos iškvietimo signalą medikams. Efektyviai veikianti sistema leis pradėti žmogų gaivinti per minimalų galimą laikotarpį iki atvykstant profesionaliems medikams.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, tai didelis žingsnis į priekį sveikatos priežiūros sistemoje, nes iki šiol tokių specialių punktų su defibriliatoriais mūsų šalyje labai trūko. Nuo kitų metų jie bus labiau prieinami ir bus kur kas daugiau galimybių suteikti reikiamą pagalbą žmonėms.

„Jau seniai kalbama, kad išoriniai defibriliatoriai yra labai svarbūs ir gali išgelbėti ne vieną gyvybę. Kol kas defibriliatorius turi tik keletas prekybos centrų, oro uostai, pavienės įmonės, tačiau ne visi jie yra sujungti su GMP stotimis, o jų buvimo vieta dažnai yra neskelbiama viešai. Greitai situacija keisis, nes įgyvendinus šį projektą būtų sukurta efektyvi ir veiksminga sistema – specialus pagalbos tinklas su 120 defibriliatorių, sujungtas su GMP stotomis. Neabejotinai, tai sudarys geresnes galimybes gelbėti žmonių gyvybes“, – sako ministras A. Veryga.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius Romualdas Sabaliauskas atkreipia dėmesį, kad Skandinavijos šalyse net 85–95 proc. gyventojų moka suteikti pirmąją pagalbą, o situaciją Lietuvoje galima vertinti kritiškai.

„Skubios pagalbos tarnybos ne visada gali pasiekti klinikinę mirtį patyrusį žmogų per kritines 6–7 minutes. Atsitiktinio praeivio atliktas pradinis gaivinimas padidina išgyvenimo tikimybę 2–3 kartus“, – teigia R. Sabaliauskas.

Pasak jo, planuojama, kad 35 savivaldybių gyventojai dar šiais metais bus apmokyti, kaip naudotis defibriliatoriais, o per kitų metų pirmąjį pusmetį šalies savivaldybėse bus įrengtas specialus pagalbos tinklas su defibriliatoriais.

„Kokiose vietose jie bus įrengti, galutinai bus apsispręsta tariantis su savivaldybėmis, su kuriomis glaudžiai bendradarbiaujame ir šiuo metu, esame pasirašę bendradarbiavimo sutartis. Pirmiausia bus orientuojamasi į visuomeninės paskirties vietas bei erdves, pavyzdžiui, tokie punktai gali būti įrengti savivaldybėse, kultūros namuose, bažnyčiose, sporto bazėse, socialinio aprūpinimo vietose“, - sako R. Sabaliauskas.

Projekte numatomų mokymų svarbą pagrindžia nerimą kelianti vien miokardo infarktų statistika. Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje miokardo infarktu suserga vis daugiau jaunų žmonių, jo nulemtų priešlaikinių mirčių pasitaiko jau nuo 25 metų amžiaus. 2017 m. nuo šio susirgimo mirė daugiau nei 1000 žmonių.

Vien Vilniaus mieste per mėnesį sulaukiama daugiau nei 10 tūkst. greitosios pagalbos iškvietimų, kurie yra susiję su ūmiomis širdies ligomis. Per parą iškvietimų dėl šių ligų skaičius svyruoja nuo 370 iki 420. Tad yra labai svarbu, kad kuo daugiau žmonių mokėtų suteikti pirmąją pagalbą, kuri yra gyvybiškai svarbi.

Šį projektą numatoma įgyvendinti savivaldybėse, kur kraujotakos sistemos ligų ir išorinių mirties priežasčių rodikliai viršija bendrą Lietuvos rodiklį: Lazdijų r., Raseinių r., Jonavos r., Vilkaviškio r., Rokiškio r., Akmenės r., Joniškio r., Pakruojo r., Jurbarko r., Radviliškio r., Pagėgių, Molėtų r., Šalčininkų r., Vilniaus r., Ukmergės r., Šilutės r., Kupiškio r., Rietavo, Telšių r., Ignalinos r., Zarasų r., Prienų r., Elektrėnų, Alytus r., Kelmės r., Kalvarijų, Kazlų Rūdos, Pasvalio r., Širvintų r., Anykščių r., Trakų r., Šakių r., Kėdainių r., Varėnos r., Kaišiadorių r.

Be to, Europos Tarybos gaivinimo gairėse rekomenduojama naudoti automatinį išorinį defibriliatorių – ankstyva defibriliacija gali išsaugoti gyvybę daugeliui žmonių, patyrusių širdies sustojimą. Defibriliatoriumi nesudėtinga naudotis, nes paprastos balso instrukcijos vadovauja naudotojui per visą defibriliacijos procesą.