Lietuvos ekonomika šiemet augo dvigubai sparčiau nei euro zona, tačiau ateityje tempas lėtės

Vilnius

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

47415

SEB banko analitikai optimistiškai vertina Lietuvos ekonomikos augimą, tačiau atkreipia dėmesį, kad BVP augimas lėtėja ir tokio tempo, kurį fiksavome pirmą metų pusmetį, veikiausiai išlaikyti nebepavyks. Šalies BVP pirmą šių metų pusmetį augo beveik 4 proc., dukart sparčiau nei euro zonos vidurkis. Lietuvos ekonomikos augimo kitų metų prognozės SEB banko analitikai nekeičia – šalies BVP augs 3 procentais. SEB banko analitikai taip pat įspėja apie galimą prekybos karų poveikį Lietuvos ūkiui.

Kaip pastebi SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, Lietuvos ekonomikai šį pirmą pusmetį pavyko atsistoti ant abiejų kojų. Šiek tiek sulėtėjus eksporto plėtros tempui, į viršų šoktelėjo vidaus vartojimas.

„Vienintelis makroekonomikos rodiklis, kuris augo labiau negu prognozuota, yra darbo užmokesčio augimas. Vietoje planuotų 7 proc. pirmą šių metų ketvirtį jis augo beveik 10 procentų. Paaugęs vidutinis darbo užmokestis, o taip pat kiek sulėtėjęs kainų augimas paskatino vidaus vartojimą. Tai, kad šalyje auga realus vartojimas yra gera žinia – auganti vidaus rinka padės kompensuoti pradedantį lėtėti eksporto augimo tempą“, – pastebi G. Nausėda.

SEB banko vyriausias ekonomistas pabrėžia, kad visos euro zonos ekonomikos atsigavimas išlieka trapus (pirmą šių metų ketvirtį BVP augo 2,5 proc., antrą – 2,1 proc.) ir atkreipia dėmesį į vieną iš vertybinių popierių rinkos rodiklių, įspėjantį apie galimą pasaulio ekonomikos recesiją. Statistiniai duomenys rodo, kad skirtumas tarp dešimties ir dviejų metų JAV iždo obligacijų pajamingumo jau beveik priartėjo prie nulio. Paskutinį kartą taip žemai šis rodiklis buvo nukritęs prieš prasidedant 2008-ųjų krizei.

Ekonominiam neapibrėžtumui, augančiam Lietuvai svarbiose eksporto rinkose, įtakos turėjo pavasarį prasidėję prekybos karai JAV paskelbus apie įvedamus importo muitus plienui ir aliuminiui.

„Nors JAV paskelbti nauji muitai ir po to sekę atsakomieji Kinijos, Europos Sąjungos ir Kanados veiksmai labiausiai palies didžiausias eksportuojančias ekonomikas, tačiau ilgainiui šiame kare pralaimėsime visi, taip pat ir mes. Būdami mažos atviros ekonomikos šalimi esame priklausomi nuo pasaulio ekonomikos ir jos svyravimų.

Jei veiksmų spiralė tęsis toliau ir JAV įves muitus importuojamiems automobiliams, toks sprendimas skaudžiai smogtų ir Lietuvai. Į JAV ES šalys eksportuoja beveik trečdalį visų užsienio rinkoms skirtų automobilių. Tokių eksporto apimčių nepavyks greitai nukreipti į kitas rinkas ir kompensuoti praradimus. Jei šis scenarijus realizuotųsi, pablogėtų bendras ekonominis klimatas, smuktų investuotojų pasitikėjimas. Tiesioginį poveikį pajustų ir mūsų įmonės, automobilių gamintojams tiekiančios įvairius komponentus“, – įspėja G. Nausėda.

SEB banko analitikai paliko anksčiau prognozuotus BVP plėtros rodiklius: 2018 metais – 3,2 proc., 2019 metais – 3 procentai. Liko galioti ir ankstesnės 2018 ir 2019 metų vidutinės metinės infliacijos prognozės – 2,8 proc. ir 2,5 procento.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt