Netinkamai prižiūrimose pirtyse kyla gaisrai. Ką daryti, kad malonumas netaptų nelaime?

Netinkamai prižiūrimose pirtyse kyla gaisrai. Ką daryti, kad malonumas netaptų nelaime?
Vilnius
Pixabay.com nuotr.
Reporteris Skaistė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Pirtis – puikus būdas atsipalaiduoti, kuris ypač populiarus tampa atvėsus orams. Visgi svarbu nepamiršti, kad pirtys yra susijusios su dideliu karščiu, dėl kurio gali gaisras. Ugnis, kaip žinia, atneša skaudžiausių nuostolių, todėl tinkama priežiūra pirtyse yra būtina. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, vienos nelaimės suma gali viršyti ir 20 tūkst. eurų sumą, o tokių nelaimių gausiausia šaltuoju sezonu.

Brangios nelaimės pirtyse

Pirtimis galima naudotis visus metus, tačiau žalų skaičiai rodo, kad nelaimingų atsitikimų dažniau pasitaiko būtent šaltuoju sezonu – lapkričio-kovo mėnesiais. Nors statistiškai įvykių nėra daug, jie kainuoja išties brangiai.

„2021 metais esame išmokėję daugiau nei 130 tūkst. eurų sumą, siekiant padengti ugnies nuostolius būtent pirtyse. Vidutinė žala, kilus gaisrui pirtyje, buvo 5,3 tūkst., o didžiausią žalą klientai patyrė vasario mėnesį, kuri siekė beveik 23 tūkst. eurų sumą. Įprastai nuostolio dydis priklauso ir nuo to, kur įrengta pirtis – atskirame pastate ar kaip pastato dalis, kokie prietaisai naudojami šilumai sukurti, ar ji įrengta laikantis reikalavimų”, – galimomis nuostolių sumomis dalinasi „Lietuvos draudimo“ Operacijų departamento vadovas Artūras Juodeikis.

Pirtyse – didesnė gaisro tikimybė

Pirtyse beveik visuomet būna įrengta šilumai sukurti skirta krosnelė ar kitas elektrinis prietaisas bei medienos apdaila. Anot Artūro Juodeikio, tai taip pat sukelia didesnę riziką.

„Pastatuose su sienomis, pertvaromis, stogu ir įrengtomis vandentiekio, kanalizacijos, vėdinimo, šildymo, elektros sistemomis nutinka įvairiausių įvykių. Pirtys nėra išimtis, tačiau dėl jose naudojamų medinių apdailos ir kitokio tipo konstrukcijų bei didelio karščio sąveikos, kyla didesnė gaisro rizika, o būtent ugnis ir padaro didžiausius nuostolius“, – sako Artūras Juodeikis.

Kaip pasakoja „Lietuvos draudimo“ atstovas, dauguma nelaimingų nutikimų kyla, kai įrenginėjant pirtis, nėra laikomasi statybos reglamento ir bendrųjų gaisrinės saugos reikalavimų, kuriuose nustatomi saugūs atstumai tarp degių konstrukcijų ir šildymo prietaisų. Taip pat dėl konstrukcijų perkaitimo, kai šildymo prietaisai paliekami be priežiūros.

„Dideli nuostoliai galimi, jei pirtis įrengta atskirame pastate. Tokiais atvejais pastatas būna medinis ar rąstinis, o medis sąlyginai degus, todėl ugnis jam pridaro didelių nuostolių, gaisrui greitai plintant. Nuostolių dydį, ypač šaltuoju metu laiku, išaugina gesinimui naudojamas vanduo, kuris ne tik padeda slopinti ugnį, bet ir šaldamas pažeidžia sulietas konstrukcijas“, – pasakoja Artūras Juodeikis.

Į ką vertėtų atkreipti dėmesį

Statant ar įrenginėjant pirtį, vertėtų laikytis bendrųjų gaisrinės saugos reikalavimų.

„Įrengiant pirtis patarčiau laikytis kompetentingų įstaigų rekomendacijų ir reikalavimų, išlaikyti reikalingus atstumus tarp dūmtraukių, ortakių, šildymo prietaisų ir kitų medinių pastato konstrukcijų elementų. Prižiūrėti pirties šildymo procesą, naudoti tinkamą kurą, išvalyti kaminus ir po degimo liekančius šalutinius produktus“, – patarimais dalinasi Artūras Juodeikis.

Anot draudimo įmonės atstovo, draudžiant pirties patalpas pastatuose, jos yra apdraudžiamos kaip pastato dalis. Jei pirtis įrengta atskirame statinyje, ji draudžiama kaip atskiras pirčiai skirtas pastatas. Prieš sudarant draudimo sutartį apie tai reiktų informuoti savo draudimo kompaniją.

„Lietuvos draudimas“ yra didžiausia draudimo bendrovė šalyje, savo paslaugas teikianti daugiau nei 588 tūkstančiams privačių ir verslo klientų. Bendrovė užima didžiausią ne gyvybės draudimo rinkos dalį šalyje ir turi daugiau nei 1000 darbuotojų komandą visoje Lietuvoje. „Lietuvos draudimas“ yra ne kartą pripažintas Geriausiu darbdaviu Baltijos šalyse.

Redakcija rekomenduoja