Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt
Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje yra susiformavęs paklausos perteklius, kadangi joje tiek pirkėjų pinigų nebuvo nuo paskutinės finansinės krizės 2008–2009 metais, sako Lietuvos banko (LB) Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius. Savo ruožtu NT plėtotojų atstovas tikina, kad tokio rinkos disbalanso dar nėra buvę.
„Paklausos ir pasiūlos disbalansas susiformavo į pasiūlos trūkumo, paklausos pertekliaus pusę. Iš tikrųjų, kai pažiūri į skaičius, kaip pinigai užplūdo NT rinką, tai tokio pinigų antplūdžio nuo finansų krizės laikotarpio nebuvo“, – ketvirtadienį vykstančioje NT konferencijoje „Core“ kalbėjo LB ekspertas.
Pasak jo, vien per metus į rinką NT pirkėjai įnešė per 3 mlrd. eurų, kai, pavyzdžiui, 2020 metais ši suma siekė apie 2 mlrd. eurų. NT plėtotojai, J. Markevičiaus nuomone, tokiam pirkėjų aktyvumui patenkinti neturėjo galimybių.
„Papildomas milijardas, man atrodo, kad tokio lėšų antplūdžio nebuvo galima atlaikyti su jokiais pasiruošimo plėtrai planais, nes tiesiog pasiūlai be šansų buvo atsilaikyti. Susidarė gap‘as (tarpas – ELTA), kainos pradėjo kilti“, – dėstė jis.
Pasak „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovo Baltijos šalims Raimondo Reginio, pastaruosius keletą metų NT rinka veikė puikiai – jei butų būdavo parduodama daugiau, jų daugiau būdavo ir pastatoma. Vis dėlto, jo teigimu, skirtumas tarp būstų paklausos ir jų poreikio dar niekada nebuvo toks didelis.
„Praėjusiais metais buvo didžiausias disbalansas per visą istoriją. Tai yra apie 3 tūkst. butų trūkumas. Nenuostabu, kad ir kainos taip sparčiai auga, ir rinka yra tokia išbalansuota“, – konferencijoje sakė R. Reginis. Jo teigimu, 2021 m. Vilniuje trūko 2900 butų, Kaune – 370, o Klaipėdoje – 280.
„Realiai reikia pastatyti dar papildomai kokius 2 tūkst. butų, kad nuimtume tą įtampą nuo rinkos ir ją šiek tiek subalansuotume“, – teigė „Ober-Haus“ ekspertas.
Gali mažėti būsto įperkamumas
Anot J. Markevičiaus, labai daug NT sandorių sudaromi nuosavomis lėšomis, o paskolų, lyginant su bendruoju vidaus produktu, šiuo metu yra triskart mažiau nei, pavyzdžiui, 2007 metais. Nors tai rinką daro tvaresnę, LB atstovas visgi pažymi, kad NT kainoms toliau augant, būstas norintiems jį įsigyti savo lėšomis gali būti nebeįperkamas.
„Tai įneša šiek tiek tvarumo, bet tada kelia tam tikrus įperkamumo klausimus. Kai kainos auga taip greitai, tai daliai gyventojų tas būstas tampa neįperkamas“, – teigė jis.
Ekspertas, be kita ko, akcentavo besiformuojantį lūkestį, kad būsto kainos ir toliau sparčiai kils. Jis aiškina, kad dėl ko itin daug gyventojų siekia kuo skubiau įsigyti būstą, norėdami gauti didesnę finansinę grąžą iš investicijų į nekilnojamąjį turtą.
„Vis daugiau gyventojų nori kuo greičiau įšokti į tą traukinį, dėl to vienas iš LB tikslų yra riboti antros paskolos išdavimą, buvo nukreiptas į tų lūkesčių suvaldymą, kad žmonės nepradėtų vienas paskui kitą pirkti butą, imdami su paskola, nes pelningumas tokiu būdu geresnis“, – argumentavo J. Markevičius.
„Tai dar labiau kaitintų rinką“, – pabrėžė jis. Eksperto nuomone, rinkoje šiuo metu yra ir netvarumo požymių.
„Netvarumo ženklų yra matoma. Mes matome kainos apie 10 proc. atitrūkusios nuo fundamentinių savo verčių. Ir jeigu kainų augimas nesistabilizuos, mes turėsime tam tikrą tolesnę inerciją“, – sakė J. Markevičius.
Vis dėlto, anot jo, LB prognozuoja, kad rinka stabilizuosis, nes anksčiau sukauptos nuosavos ir į NT investuotos gyventojų lėšos išseks. Taip pat, LB eksperto teigimu, griežtėjant paskolų suteikimo tvarkai, vis daugiau asmeninių pinigų reikės ir pradiniam įnašui padengti.
„Žmonės kažkur kitur jas kreipdavo, o išsigandę infliacijos, pamatę, kaip viskas vystosi, greitai jas nukreipia. Skolintoms lėšoms yra limitai. Yra atsakingo skolinimo nuostatai ir kuo butas labiau pabrangsta, tuo daugiau turi įnešti nuosavų lėšų, ir tai atsiremia į tam tikras lubas ir yra labai stiprus stabilizacinis aspektas“, – kalbėjo J. Markevičius.
ELTA