Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: ELTA
„Numatome, kad šiais metais šalies ekonomika augs 2,5 proc., aukštyn peržiūrime ir kitų metų prognozę – numatome, kad ekonomika augs 1,3 proc.“, – pirmadienį pristatydamas naujausias Lietuvos ekonominės raidos prognozes teigė G. Šimkus.
„Tai didžiąja dalimi susiję su 2023 m. valstybės biudžete numatytais sprendimais, kurie turėtų nusverti ekonomikos augimą lėtinančius veiksnius ir atitinkamai lemti pozityvesnę tiek privataus vartojimo, tiek investicijų raidą“, – sakė šalies centrinio banko vadovas. Anksčiau bankas prognozavo 0,9 proc. augimą.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad nedarbas didės nedaug, o atlyginimai augs arti 10 proc. Pasak G. Šimkaus, „pakankamai unikalu“, kad Lietuvoje ir euro zonoje, nepaisant prognozuojamo ekonomikos lėtėjimo, darbo rinka išlieka aktyvi.
„Viena vertus, kalbame apie ekonomikos augimo lėtėjimą, kita vertus, turime itin aktyvią darbo rinką, kuri yra palanki darbuotojams“, – teigė jis.
G. Šimkus taip pat pažymėjo, kad infliacija žemiau 10 proc. nukris kitų metų viduryje.
„Taip, kainų augimas yra kur kas per didelis, nei visi norėtume matyti, bet, galų gale, jis praranda pagreitį. Nors ir teks luktelti, kol kainos augimas grįš iki mums įprastų lygių“, – kalbėjo jis.
Infliacija kitais metais – 9,5 proc., tačiau ji pasiekė piką ir pradeda lėtėti
LB valdybos pirmininkas tvirtina, kad numatoma infliacija kitais metais bus 9,5 proc., t.y. virš procento daugiau, negu buvo numatyta ankstesnėse LB prognozėse.
„Infliacija kitais metais numatome, kad bus 9,5 proc. Šiek tiek didesnė, negu numatėme prieš tai, kada skelbėme, kad ji bus 8,4 proc. Vis tik skirtumas su laikotarpiais prieš tai, kad nors ir peržiūrime infliacijos prognozę aukštyn, vis tik tas tikslinimas jau kur kas mažesnės apimties negu tai buvo anksčiau“, – aiškino G. Šimkus.
Jis pažymėjo, kad kitais metais keisis infliacijos veiksnių struktūra ir jeigu šiais metais didžiausią įtaką infliacijai turi energijos kainų augimas, tai kitais metais didžiausią įtaką pradeda daryti maisto kainų infliaciją bei iš vidaus veiksnių kylanti sparti paslaugų kainų infliacija. Tačiau, G. Šimkus tvirtino, kad infliacija pasiekė piką.
„Kaip ten bebūtų, infliacijos tempai, mūsų akimis, jau yra pasiekę savo piką, jie pradeda lėtėti. Vienaženklę teritoriją, labiau suvokiama teritoriją, metinė infliacija turėtų pasiekti kitų metų vasarą ir antroje (metų – ELTA) pusėje“, – tvirtino LB valdybos pirmininkas.