Lietuvos  Aukščiausiasis Teismas sprendžia, ar A. Kandrotas pagrįstai buvo pasiųstas už grotų

Lietuva
BNS/Fotobankas nuotr.
Ingrida Steniulienė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  BNS

Už finansinius nusikaltimus kalintis vienas žinomiausių protestuotojų prieš koronaviruso pandemijos valdymą ir kitus Vyriausybės sprendimus Antanas Kandrotas sako buvęs nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas.

Antradienį vyras iš pataisos namų nuotoliniu būdu dalyvavo Aukščiausiojo Teismo posėdyje.

„Turiu milžinišką palaikymą, niekas neturi tiek sekėjų, kiek aš, man siūloma dalyvauti prezidento rinkimuose“, – per teismo posėdį kalbėjo A. Kandrotas, labiau žinomas Celofano pravarde.

Jis sakė, kad jeigu teismas jo neišgirs ir bus paliktas galioti apkaltinamasis nuosprendis, kreipsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre.

„Advokatai laukia pagalandę tušinius, kad galėtų kreiptis“, – teigė A. Kandrotas.

Už finansinius nusikaltimus Apeliacinis teismas vasarį jam skyrė beveik dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Lapkričio pradžioje subendrinus už finansinius nusikaltimus paskirtą bausmę, A. Kandrotui Kauno teisme šmeižimo byloje paskirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Pasak nuteistojo, pastarasis nuosprendis yra apskųstas.

Kartu su A. Kandrotu byloje dėl finansinių nusikaltimų buvo nuteistas ir Paulius Boreika. Kaip bylos esmę teisėjai nurodo fiktyvių duomenų įtraukimą apie neva suteiktas paslaugas. Anksčiau teismo A. Kandrotas ir P. Boreika buvo pripažinti kaltais pasisavinę daugiau nei 90 tūkst. eurų ir nuslėpę 22 tūkst. eurų mokesčių nuo valstybės.

Apeliacinis teismas paliko P. Boireiką nuteistą dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir turto pasisavinimo, jam paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, iš kurių pusantrų metų paskirta lygtinai, o pusmetį – atlikti nedelsiant.

Tačiau Apeliacinis teismas P. Boreiką dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo išteisino, o  Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį, kuriuo iš P. Boreikos valstybei priteista 22,3 tūkst. eurų, paliko nenagrinėtą.

Tyrimo duomenimis, P. Boreika bendrovės pinigus išgrynindavo bankomatuose ir perduodavo A. Kandrotui. Manoma, kad P. Boreika įsigijo bendrovę „Maerus“ ir buvo jos faktinis vadovas.

Kol Aukščiausiasis Teismas ėmėsi nuteistųjų advokatų kasacinių skundų, P. Boreika pataisos namuose atliko pusmečio laisvės atėmimo bausmę.

Per teismo pertraukėlę A. Kandrotas klausė P. Boreikos, ar jis pasitaisė atlikęs bausmę, pastarasis tik šyptelėjo.

„Būdamas aukštojo išsilavinimo, mokausi dažytojo padėjėjo profesijos, jei juo tapsiu, pataisos įstaiga manys, kad būsiu pasitaisęs ir galėsiu grįžti į visuomenę“, – sakė A. Kandrotas.

Jis teismo prašė stabdyti nuosprendžio vykdymą. Gruodžio 10 dieną sueis dešimt mėnesių, kai jis atlieka bausmę.

Teisėjas Aurelijus Gutauskas paskelbė, kad A. Kandroto prašymas atmestas, toks pat prašymas jau yra byloje.

„Toks prašymas nesudaro pagrindo stabdyti nuosprendžio vykdymo, kol byla nebus išnagrinėta kasaciniame teisme“, – sakė teisėjas A. Gutauskas.

Tuo metu P. Boreika Aukščiausiajam Teismui skundėsi, kad nuosprendis jam prilygsta mirties bausmei.

„Teismas skyrė man mirties bausmę, žlugo mano veikla, ką aš padariau gyvenime per 16 metų, aš Vilniaus universiteto dėstytojas, jo socialinis partneris. Aš laimėjau latvių kapitalo įmonės vadovo konkursą, tačiau netrukus man pasakė, kad negaliu dirbti. Investicijų versle turiu didelę patirtį, tačiau jei laimiu konkursą, sutartis po kelių savaičių nutraukiama. Ar adekvatu, kad man užkirstas kelias bet ką daryti? Neliko galimybių, dėmė uždėta“, – teismui sakė P. Boreika.

Jis tikino nesąs nusikaltėlis, gavo patirties, atliko bausmę.

„Bet tai tikrai netaiso. Jeigu išlieka teistumas, Lietuvoje net negali picos vežioti, tai uždaro viską. Prašau dar kartą bylą peržiūrėti, prašau būti reabilituotu žmogumi tęsti gyvenimą Lietuvoje“, – prašė nuteistasis.

Jis tikino, kad A. Kandrotas su juo nesusijęs, jis visą laiką dirbo vienas, su A. Kandrotu apie verslo plėtrą niekada nėra kalbėjęs.

A. Kandrotas šioje byloje nuteistas už apgaulingą apskaitos tvarkymą ir turto pasisavinimą padėjėjo vaidmenyje.

Tuo metu Generalinės prokuratūros prokuroras Gintautas Paškevičius prašė atmesti abu skundus, jo manymu, įrodymai yra tinkami, prieštaravimai byloje pašalinti, nuosprendis turi būti paliktas galioti, o kasaciniai skundai atmesti. 

Aukščiausiasis Teismas savo verdiktą skelbs gruodžio 22 dieną.