Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt
Atlygintinas žalos dydis turėtų būti nustatomas toks, kuris kompensuotų energijos skirstymo operatoriaus turtinius praradimus dėl neteisėto energijos vartojimo, tačiau nesuteiktų jam pasipelnymo ar juo labiau nesukurtų piniginio laimėjimo galimybės vartotojo sąskaita.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išnagrinėjo dvi panašaus pobūdžio bylas, kuriose sprendė dėl žalos, susijusios su neteisėtu elektros energijos vartojimu, atlyginimo AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – operatorius). Byloje nustatyta, kad atsakovės dėl skaitiklio gedimo mokėdavo tik už dalį suvartotos elektros energijos, o likusi dalis buvo neapskaityta, už ją nesumokėta.
Pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles (132.11 punktas), nustačius neteisėtą elektros vartojimą, operatorius turi teisę perskaičiuoti buitiniam vartotojui patiektos elektros energijos kiekį už ne ilgesnį kaip vienerių metų laikotarpį. Kadangi, kaip nustatyta byloje, operatoriaus darbuotojai per patikrinimą nustatė skaitiklio pažeidimus, bet atsakovės neįsileido į namus operatoriaus darbuotojų suskaičiuoti elektros prietaisų, operatorius elektros energiją perskaičiavo pagal buitiniam vartotojui sutartyje nustatytą maksimalią leistiną naudoti galią už maksimalų 1 metų terminą.
Vienoje byloje atsakovei operatorius už per vienerių metų laikotarpį suvartotą elektros energijos kiekį apskaičiavo 8181,53 Eur skolą, kitoje byloje – 9186,83 Eur skolą.
LAT kasacine tvarka nagrinėtose bylose nurodė, kad ne visais pažeidimų atvejais turėtų būti taikomas vienerių metų elektros perskaičiavimo terminas, nes šis terminas yra maksimalus, skirtas didžiausių pažeidimų atvejais, taigi gali būti skiriamas ir trumpesnis terminas. Jį nustatydamas teismas turi „vertinti įrodymus dėl faktinio nuostolių dydžio, ypač atsižvelgti į neteisėto vartojimo laikotarpį, pažeidimo sunkumą, atsiskaitymus už energijos kiekį per teisėto vartojimo laikotarpius, į tai, ar vartotojas įleido į patalpas operatoriaus darbuotojus suskaičiuoti elektros prietaisų, ir kitas reikšmingas individualias aplinkybes“, nurodoma nutartyje.
Ir vienoje, ir kitoje byloje teisėjų kolegijos pažymėjo, kad žalos atlyginimo paskirtis yra pirmiausia padengti operatoriui vartotojo neapmokėtos neteisėtai suvartotos energijos vertę pagal neteisėto vartojimo metu galiojusius įkainius (tarifus). Teismas turi apsaugoti operatoriaus teisėtą interesą gauti visišką atlyginimą už vartotojo neteisėtai suvartotos energijos kiekį. Vartotojas prisiima visišką asmeninę atsakomybę už savo neteisėtu vartojimu sukeltus nuostolius, todėl žalos atlyginimo dydis turėtų būti nustatomas tokio dydžio, kuris kompensuotų operatoriaus turtinius praradimus dėl neteisėto energijos vartojimo, bet nesuteiktų operatoriui pasipelnymo galimybės ar juolab nesukurtų piniginio laimėjimo galimybės operatoriaus naudai vartotojo sąskaita.
Teisėjų kolegijos kiekvienoje iš bylų pripažino, kad atitinkamai vienai atsakovei nustatytas 8181,53 Eur, o kitai – 9186,83 Eur žalos atlyginimo dydis yra neproporcingai dideli. Todėl kasacinis teismas padarė išvadą, kad ir vienu, ir kitu atveju žalos atlyginimo dydis turi būti sumažintas atsižvelgus į jų įprastai suvartotą elektros energijos kiekį už tuos laikotarpius, kuriais suvartojimas buvo tinkamai apskaitomas ir tvarkingai apmokamas. Be to, vienoje iš bylų atsakovei, kaip socialiai pažeidžiamam visuomenės nariui, dėl neįgalumo, nustatytų nuolatinės slaugos poreikių žalos atlyginimo dydis turi būti dar labiau sumažintas.
Pasak bylą nagrinėjusio teisėjo A. Maciejevski, bet kurios teisės normos turi būti aiškinamos protingai, remiantis bendraisiais teisės principais, tarp jų įtvirtintais ir CK. „Šiose bylose LAT išaiškino, kad formalus požiūris į žalos nustatymą negalimas, todėl energijos tiekimą ir žalos dydžio apskaičiavimą nustatantys teisės aktai turi būti taikomi atsižvelgiant į CK nustatytus bendruosius žalos nustatymo principus. Žalos atlyginimas negali būti nei pasipelnymu, nei sudaryti bet kokių kitokių praturtėjimo vartotojo sąskaita galimybių. Bet priteistinos žalos dydis taip pat negali leisti vartotojui dėl savo neteisėtų veiksmų sutaupyti energijos tiekėjo sąskaita. Žalos dydis turi būti nustatomas maksimaliai realus, tai yra toks, kokia žala patirta iš tikrųjų“, – teigia A. Maciejevski.
Šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys yra galutinės ir neskundžiamos.