Lietuvos apeliacinis teismas išteisino asmenį, kaltintą apgaule užvaldant ES lėšas

Lietuva

Reporteris ViktorijaŠaltinis: Etaplius.lt

51005

Lietuvos apeliacinis teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje advokatas Andrius Marapolskas pripažintas kaltu dėl sukčiavimo apgaule užvaldant daugiau kaip 300 tūkst. eurų ir nuteistas laisvės atėmimo bausme vieneriems metams, jos vykdymą atidedant.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija išteisino A. Marapolską, nes nenustatė būtinųjų sukčiavimo požymių - esminės apgaulės panaudojimo Nacionalinės mokėjimo agentūros atžvilgiu ir turtinės žalos padarymo. A. Marapolskas apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad apgaule tėvo E. M. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - paramos lėšas - ir taip padarė Lietuvos valstybei didelę turtinę žalą.

Teisėjų kolegija nustatė, kad valstybės institucijos, prieš priimdamos sprendimą išmokėti projekto vykdytojui paramos lėšas, turėjo informacijos apie galimus paramos sutarties ir kitų teisės aktų pažeidimus vykdant projektą ir šią riziką įvertino: Žemės ūkio ministerijos komisija 2009 m. birželio 22 d. posėdyje nurodė, kad jei bus nustatyti sutarties pažeidimai, Nacionalinė mokėjimo agentūra turės teisinę galimybę susigrąžinti išmokėtas paramos lėšas iš A. Marapolsko tėvo, ūkininko E. M. Tačiau vis tiek buvo nutarta išmokėti tikslinę paramą. Be to, ūkininkas E. M. ją gavo tik po to, kai pastatė kaimo sodybą. Nacionalinė mokėjimo agentūra buvo nustačiusi ir patikrinusi šiuos faktus bei priėmusi sprendimą dėl šios sodybos pastatymo išlaidų kompensavimo ūkininkui, todėl jokios apgaulės čia nenustatyta. Be to, teisėjų kolegija nustatė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog pastatyti kaimo turizmo sodybą kainavo pigiau, negu buvo pateikta Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Priešingai, yra duomenų, kad sodybos statyba kainavo daugiau. Taip pat byloje nustatyta, kad ūkininkas pagrįstai susigrąžino PVM, pateikdamas statybos generalinio rangovo išrašytas sąskaitas, jis nenaudojo apgaulės prieš valstybės institucijas, todėl valstybei nebuvo padaryta turtinė žala.

Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje rašoma, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėse valstybėse suprantama kaip kraštutinė priemonė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina, kad sutarties nevykdymas būtų susijęs su apgaulės, dėl kurios nukentėjusiajam padaroma žala, panaudojimu. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija šių sąlygų nenustatė, todėl taikyti baudžiamosios atsakomybės nėra pagrindo. Nacionalinė mokėjimo agentūra dėl paramos lėšų išieškojimo gali kreiptis civilinio proceso tvarka.

Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt