PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Koronavirusas2020 m. Balandžio 27 d. 11:20

Lietuvos ambasadorė Kinijoje: trys lietuviai Uhane išbuvo visą karantino laikotarpį

Vilnius

Lietuvos ambasadorė Kinijoje Ina Marčiulionytė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt


127777

Lietuvos ambasadorė Kinijoje Ina Marčiulionytė sako, kad Pekine jau formuojasi spūstys, pradeda veikti mokyklos ir viskas po truputį grįžta į prieškarantininį laikotarpį. I. Marčiulionytė taip pat pažymi, kad Kinijoje šiuo metu yra apie 300 lietuvių. Trys iš jų išbuvo visą karantininį laikotarpį koronaviruso epicentre, Uhane.

„Mūsų skaičiavimais, lietuvių Kinijoje yra iki 300. Uhane, kuris buvo uždarytas ilgiausiai, mūsų trys lietuviai ištvermingai išbuvo visą karantino laikotarpį. Jie nesusirgo ir viskas yra gerai. Dalis lietuvaičių buvo išvažiavę, dalis yra grįžę, kai Kinija šiek tiek atsidarė. Dabar jie jau grįžta į savo darbus bei savo įprastinį gyvenimą. Suprantama, Kinijoje dar esame su kaukėmis ir dar viskas negrįžo į savo vėžias. Bet Kinijoje jau yra spūstys ir viskas darosi panašu į prieškarantininį Pekiną“, – teigė I. Marčiulionytė.

Pasak ambasadorės, Kinijoje COVID-19 protrūkis iš esmės baigėsi, tačiau vis dar nerimaujama dėl įvežtinių užsikrėtimo atvejų. Diplomatė pažymi, kad Šanchajuje į mokyklas sugrįžta vidurinių mokyklų ir gimnazijų paskutinių klasių mokiniai, Pekine mokytis vėl leidžiama tik mokyklą jau baigiantiems gimnazistams.

„Kinijai šiuo metu tikriausiai padeda jau ir karšta temperatūra, nes viruso apraiškų nėra daug. Pastarosiomis dienomis jų iš viso nebėra nustatoma. Visi atvejai atvežtiniai, dažniausiai tai kinai, grįžtantys iš užsienio. Kinija keliais žingsniais yra priekyje pagal tai kas yra atidaroma. Kinijoje jau pradeda dirbti aštuntokai ir dvyliktokai. Jie pradeda grįžti į mokyklas, būtent tie, kuriems bus egzaminai šiais metais. Tai daroma labai pamažu, tikrai nėra skubama“, – teigė ji.

Ekonomikos skatinimo planai Kinijoje

Pasak ambasadorės, nors Tarptautinio valiutos fondo prognozės Kinijos ekonomikai yra labiau pozityvios, Pekinas ėmėsi įvairių ekonomikos skatinimo planų.

„Klausimas, kaip buvo paveikta Kinijos ekonomika. Šių metų pirmą ketvirtį buvo tikrai nemažas kritimas. Tai yra 6,7 proc. BVP augimo. Tai pirmas toks ženklus kritimas nuo kultūrinės revoliucijos laikų. TVF prognozė šiems metams Kinijai yra 1,2 proc. augimas. Kitiems metams jau nemažas augimas, daugiau kaip 9 proc. Vadinasi, ekonominės prognozės nėra blogos. Bet Kinija supranta, kad reikia daug dirbti, kad tas augimas išliktų ir taiko labai daug priemonių savo ekonomikoje ir tai priklauso vėlgi nuo atskirų provincijų, kadangi karantino sąlygos provincijose buvo labai nevienodos“, – sakė ji.

I. Marčiulionytė pažymi, kad Kinija pardavė didelį skaičių obligacijų, taikomos mokesčių lengvatos verslui.

„Kinijai išleido labai daug obligacijų. Iš pradžių išleido už 1,5 trilijono juanių ir ketinama išleisti dar už 1 trilijoną juanių. Taikomos įvairios mokesčių lengvatos, ypač smulkiajam ir vidutiniam verslui. Pavyzdžiui, Šanchajuje tos įmonės, kurios buvo labiausiai paveiktos pandemijos ir kurių biurai yra Šanchajaus savivaldybėje, nemoka nuomos mokesčių bent porą mėnesių. Pekine dėl tokių nuolaidų taip pat galima prašyti ir jas galima gauti“, – teigė ji.

Pekinas skatina vartojimą

Diplomatė pažymi, kad Kinija skatina visuomenės vartojimą ir kalbama netgi apie galimybę prailginti savaitgalius.

„Kinija labai akcentuoja vartojimą. Nuo antradienio prasideda elektroninės prekybos festivalis, kur daugybė elektroninių parduotuvių su nuolaidomis skatins savo klientus pirkti. Kalbama apie galimybę įvesti 2,5 dienos savaitgalį, kad žmonės mažiau dirbtų, bet daugiau išlaidautų (...) Atskiros provincijos išleidžia savo čekius kurie galioja apie savaitę, tad reikia skubiai juos išleisti“, – teigė ji.

I. Marčiulionytė pažymi, kad gegužės mėnesį Šanchajuje iki vidurnakčio turėtų veikti turistiniai objektai, galerijos, restoranai, kavinės.

„Taip bandoma kompensuoti už tą prarastą laiką. Poveikio priemonių yra labai daug ir schemos labai skirtingos“, – sakė ji.

Diplomatė atkreipia dėmesį, kad Kinijos interneto infrastruktūra krizės laikotarpiu nebuvo tokia, kokios tikėtasi.

„Kinija taip pat pamatė, kad interneto infrastruktūra nėra tokia, kokios tikėtasi. Todėl ketinama į ją investuoti labai daug. Tiek dėl 5G, tiek dėl dirbtinio intelekto, greitųjų traukinių ir panašių dalykų. Manoma, kad per kelerius pastaruosius metus šios sritys gaus daug investicijų“, – teigė diplomatė.

Oro uostai perpildyti medicininių priemonių siuntomis

Ambasadorė pažymi, kad Kinijos ekonomiką skatina ir tai, kad daugelis pasaulio valstybių šiuo metu iš Kinijos perka didelį kiekį medicininių priemonių. Dėl to stringa oro uostų veikla.

„Žinoma, dabar iš Kinijos visi perka, ir tai skatina Kinijos ekonomiką taip pat. Reikia suprasti, kad didžiuliai kiekiai medicininių priemonių yra gaminamos Kinijoje ir iš jos eksportuojama. Kiekiai yra tokie didžiuliai, kad dėl krovininių lėktuvų pertekliaus kelioms dienoms uždaromi oro uostai. Iš jų negali išskristi lėktuvai, nes nėra aptarnaujančio personalo, todėl yra skatinama, kad priemonės būtų vežamos traukiniais. Kaip žinote, vienas iš tokių traukinių buvo atvažiavęs į Lietuvą. Ir pakeliui važiuoja jau kitas. Manome, čia mes galėtume turėti tokią nišą, kai atvežtos prekės galėtų būti paskirstomos kitoms valstybėms, kurios mūsų geležinkeliais taip pat galėtų pasinaudoti“, – sakė ji.

ELTA