Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reporteris ViktorijaŠaltinis: Etaplius.lt
Gražiausias Dalai Lamos prisiminimas, kuriuo Lietuvoje viešintis Tibeto dvasinis lyderis dalijosi neformalioje spaudos konferencijoje trečiadienio rytą - apie mamą ir vaikystės namus.
„Kad ir kur keliaučiau, man svarbiau yra susitikti su žmonėmis, o tik tada - su keliais lyderiais“. Taip į klausimą, kaip vertina prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimą su juo nesusitikti, atsakė Nobelio taikos premijos laureatas.
„Laikau ją tik dar vienu žmogumi“, - pridūrė Tibeto dvasinis lyderis.
Paklaustas, koks geriausias dvasinio mokymo kelias, Dalai Lama pabrėžė, kad mes visi esame žmonės, bet tuo pačiu ir skirtingi - ne tik išvaizda, bet ir emociškai, savo branda, tikėjimu. Kaip kaskart susitikimuose pabrėžia Tibeto dvasinis lyderis, svarbi ir tradicija, kurioje kiekvienas esame gimęs, augome ir gyvename.
Pasak Dalai Lamos, nepriklausomybė - ilgas kelias ir jei Baltijos šalys, tarp kurių Lietuva, mini 100 metų sukaktį, Tibeto žmonėms tai vis dar siekiamybė.
Nobelio taikos premijos laureatas neapsiribojo įžvalgomis apie politiką, taip pat kalbėjo apie draugus ir meilę, kuri yra visa ko pagrindas, brolystę, seserystę, būtinybę stabdyti nesantaiką, visų pirma pradedant nuo savęs.
Kaip skelbė ELTA, Lietuvoje viešintis Tibeto dvasinis lyderis Jo Šventenybė Dalai Lama Užupyje esančiame Tibeto skvere trečiadienį pasodins Lietuvos 100-mečio obelį ir aplankys jo garbei Vilnelės krantinėje surengtą Jurgos Ivanauskaitės fotografijų parodą „Tibetas - kita realybė“.
Parodoje ant Vilnelės krantinės, tarp Užupio Undinėlės skulptūros ir Tibeto skvero, eksponuojama 10 didelio formato J. Ivanauskaitės fotografijų iš jos kelionės po Tibetą 1998 metais.
Trečiadienio rytą, iškart po spaudos konferencijos Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama Vilniaus universiteto (VU) Observatorijos kiemelyje kalbės apie žmogiškąsias vertybes švietime.
ELTA primena, kad vieno garsiausių moderniųjų laikų budizmo vienuolių, Tibeto dvasinio lyderio Dalai Lamos XIV vienuoliškasis vardas - Tenzinas Gyatso.
Gimęs 1935 m. liepos 6 d. Tibete, Dalai Lama apkeliavo visą pasaulį, 1989 m. buvo apdovanotas Nobelio taikos premija.
Kaip yra pasakojusi dvasinio lyderio mama, būdamas visai mažas jis dažnai kartodavo tėvams esąs iš Centrinio Tibeto ir kad turėsiąs grįžti bei visus nusivesti ten. Mėgstamiausias jo žaidimas buvo susikrauti daiktus, su visais atsisveikinti ir apsimesti, kad išjoja ant įsivaizduojamo arklio.
1940-aisiais, būdamas 5-erių, Dalai Lama buvo nugabentas į Potalą ir oficialiai paskelbtas dvasiniu Tibeto vadovu. Religinį mokymą jis pradėjo būdamas 6 metų, mokėsi logikos, Tibeto meno ir kultūros, sanskrito, medicinos ir budistų filosofijos.
Baigė Drepungo, Seros ir Gandeno vienuolynų universitetus. 1953 m., būdamas 18-os metų, gavo teologijos ir metafizikos mokslų daktaro laipsnį, visus egzaminus išlaikė su pagyrimu.
Tibeto vyriausybės vadovu Dalai Lamai XIV tapo 1950 metais, būdamas 15-os.
1959 m. prasidėjus sukilimui Tibete, Dalai Lama XIV ir artimiausi jo patarėjai bei keli tūkstančiai pasekėjų pabėgo į Daramšalą, miestą Šiaurės Indijoje ir ten įkūrė ištremtą Tibeto vyriausybę.
Į Indiją pasitraukusį Dalai Lamą Kinijos Liaudies Respublika vadino atgyvenusios religijos judėjimo simboliu, separatistu, pasisakančiu už Tibeto nepriklausomybę, bei sukilimų Tibete kurstytoju.
Jo paties veikla rodė ką kita. Pirmaisiais tremties metais Dalai Lama XIV kreipėsi į Jungtines Tautas Tibeto klausimu, kvietė paversti Tibetą taikos zona, sustabdyti masinį etninių kinų perkėlimą į Tibetą - kinizaciją, suteikti savo tautiečiams žmogaus teises ir demokratines bei religines laisves, nebesinaudoti Tibetu ir jos tautiečiais, gaminant branduolinius ginklus bei laidojant branduolines atliekas, taip pat siekti rimtų derybų dėl ateities
1980-aisiais Dalai Lama XIV pradėjo bendradarbiauti su psichologijos, neurobiologijos, kvantinės fizikos ir kosmologijos mokslininkais, taip siekdamas padėti žmonėms pasiekti ramybę.
Tibeto budizmo dvasinis lyderis pagal Bodisatvos tradiciją paskyręs savo gyvenimą žmonijai. Jis parašė daugiau nei 110 knygų, dalyvavo šimtuose konferencijų, paskaitų ir seminarų didžiuosiuose universitetuose ir institucijose visame pasaulyje.
Kitaip nei jo pirmtakai, Dalai Lama XIV susitiko su daugelio šalių lyderiais ir aplankė 67 šalis 6 žemynuose. Lietuvoje lankėsi 1991, 2001, 2013 metais.
Dalai Lama XIV apibūdinamas kaip charizmatiškas oratorius. Jo skleidžiama žinia visuomet akcentuoja taikos ir atjautos žmonėms visame pasaulyje svarbą.
Nobelio taikos premijos laureatas pasisako už politiką be smurto net ekstremalios agresijos akivaizdoje.
Ieva Urbonaitė-Vainienė Eltos korespondentė